Planuojamos ekskursijos

Birželio mėnuo

Kybartų bendruomenė 2020 m. birželio - liepos mėnesiais rengia ekskursijas „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“.
1.   Birželio 13 d. 11 val.30 min. Vilniaus motoklubas ir grupė ekskursantų iš Kauno.
2.   Birželio mėn. 13 d. (šeštadienis)  - pradžia 16 val.  Ekskursija prasideda nuo Kybartų m. informacinio centro. Ekskursantai iš Šiaulių miesto.
3.  Birželio mėn. 14  d. (sekmadienis) - pradžia 13 val.  Ekskursija dviračiais ir ji prasideda Kybartų m. informaciniame centre. Ekskursantai iš Vilkaviškio miesto.
4   Birželio mėn. 21 d. (sekmadienis) - pradžia 13 val.   Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre. Ekskursantai iš Latvijos respublikos, Rygos miesto.
5.  Birželio 27 d. (šeštadienis) - pradžia 14 val. 30 min. Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre. Ekskursantai iš Vilniaus miesto. Ekskursijai pasibaigus nuo 17 val.

 Kybartų geležinkelio  stoties požemyje ( J.Basanavičiaus 37) vyks Pož(i)eminiai skaitymai  IX: paribiai ir pasieniai. Tai jau literatūrinio gyvenimo tradicija tapęs, nuo 2010-ųjų organizuojamas renginys, kasmet į vis kitą požeminę erdvę sukviečiantis rašytojus ir tuos, kurie neabejingi kultūrai, literatūrai, menui.

6.  Birželio 30 d.  12 val.45 min. Ekskursija Karklinių bendruomenės dienos centro lankytojams.

Liepos mėnuo

1. Liepos mėn. 4 d. (šeštadienis). Marijampolės  savivaldybės ekskursantai - 20 žmonių. Taip pat papildomai 6 žmonės prisijungs prie grupės. Pradžia 12 val. Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre.     

2. Liepos mėn. 8 d. (trečiadienis). Pradžios laikas- (dar derinama).   Ekskursija dviračiais prasideda nuo Kybartų m. informacinio centro. Ekskursantai - Vilkaviškio miesto Sporto mokyklos dviratininkai. 

3. Liepos mėn. 11 d. (šeštadienis).   Pradžia 11 val. Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre. Ekskursantai iš Kauno ir Kazlų rūdos miestų.
4. Liepos mėn. 15 d. Pradžia 11 val.  21 žmogus. Ekskursantai iš Kauno. Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre.

5. Liepos men. 16 d. (ketvirtadienis). Pradžia   12 val.  Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre. Ekskursantai iš Latvijos respublikos, Rygos miesto.
6. Liepos mėn. 17 d. Ekskursantai iš Kauno 25 žmonės. Pradžia 10 val, 30 min. Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre. 

7. Liepos mėn.  18 d. (šeštadienis). Laisva.
  8. Liepos mėn. 19 d.  (sekmadienis) 13 val, 00 min. jungtinė grupė iš Alytaus miesto ir kt.

9. Liepos mėn. 25 d. (šeštadienis)   ekskursija „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“  kybartiškiams ir miesto svečiams. Prie grupės prisijungia Marijampolės „Antėjos“ darbuotojai.  Pradžia 13 val.  Ekskursija  prasideda Kybartų m. informaciniame centre.

Ekskursijų metu aplankome : Kybartų bažnyčias, miesto parką,  LR prezidento A. Smetonos pasitraukimo iš Lietuvos į vakarus akmeniu pažymėtą vietą, pasieniečius ir muitinę pasienio zonoje, geležinkelio stotį ir pėsčiųjų viaduką, stačiatikių maldos namus - cerkvę,  Kybartų požemį ir kt.   Maksimali ekskursijos trukmė - 4 val.

Rugpjūčio mėnuo 

1. Rugpjūčio mėn. 1 d.   Ekskursantai iš Lenkijos respublikos Suvalkų miesto. 25 žmonės.

         2. Rugpjūčio mėn.  5 d.  Ekskursantai iš Joniškio 40 žmonių.  Pradžia 14 val.30 min. Ekskursija prasideda nuo Kybartų m. kavinės „Robeda“.

3. Rugpjūčio 30 d. diena. 45 žmonės  Pradžia 10 val. Ekskursija prasideda nuo Kybartų m. informacinio centro. Ekskursantai iš Panevėžio miesto. 

Ekskursijas veda bendruomenės pirmininkas     Vitas Katkevičius

Šeštadienį – birželio 27-ąją Kybartuose vyko IX požeminiai skaitymai

Šeštadienį – birželio 27-ąją, 17 val. – unikaliuose XIX a. Kybartų požemiuose įvyko devintieji „Pož(i)eminiai skaitymai: paribiai ir pasieniai“, kuriuose dalyvauvo net dvylika skirtingų poetų ir prozininkų. Keletos iš jų paklausėme apie požemius ir ribas. – Ką jums simbolizuoja požemiai? Kokios asmeninės istorijos ar girdėti pasakojimai pirmiausia ateina į galvą? – 
Prozininkė Daina Opolskaitė: Požemiai visada sietini su slaptais, nepažiniais, uždraustais dalykais, mistika, fantazijos galimybėmis, net romantikos dvelksmo esama. Tačiau man jie gal labiau realistiški. Vos išgirdus šį žodį, užuodžiu aštrų pelėsių kvapą, drėgmės ir tamsos pojūtį, galbūt dėl to, kad vaikystėje dažnai tekdavo po požemius landžioti, išbandžiau jų visokių. Seneliai turėjo ne vieną rūsį, o šie buvo ne name, o tokiose keistose žeminėse, supiltuose kauburiuose, taigi tikri požemiai. Būdama vaikas landžiodavom po juos ir slapstydavausi, kai kurie buvo tokie siauri, kad įstrigdavau juose kaip kokone. Tą baisų suspaustos erdvės pojūtį pamenu iki šiol ir iki šiol paranojiškai bijau siaurų kanalų ir žemų lubų.

Prozininkas, poetas ir vertėjas Vidas Morkūnas: Kaip ir daugeliui, požemiai mano sąmonėje siejasi su tamsiosiomis jėgomis, paslaptimis, grėsme ir panašiai. Įdomu, kad autoriai (kurie išvis tokių temų imasi) scenas požemiuose dažnai išrašo daug geriau, išradingiau, kūrybiškiau nei aukštybių vaizdus. Nors patys lyg ir nėra iš demonų pasaulio. Požemių erdvę laikyti opozicija dangiškajai – tam tikras archetipas. Ir mus vis traukia pažaisti su požemių ugnimi, ko nors ten rizikingai paieškoti – lobių, keistų gyvybės formų, keistų negyvybės formų...

Ankstyvą 1984-ųjų rudenį su bičiuliu klajodami po Karaliaučiaus kraštą (sic ir sick!), vidur apleistų laukų aptikome nežinia kokios paskirties rūsį. Negalėjome į jį nenusileisti, žinoma, apgraibomis, nes buvo visiškai tamsu. Galiausiai pasiekę dugną, stovėjome kaustomi įtampos, nė patys neišmanydami, nei kur atsidūrėme, nei ko leidomės. Kažkur aukštai ūžė lėktuvas. „Kažin ar čia lėktuvas“, – suabejojo mano draugas. Pradėjome žaibstyti degtukus, ir paaiškėjo, kad rūsio lubos visai žemai ir juodos, mat ant jų – kelių centimetrų storio uodų sluoksnis. Sutartinai zirzdami vabzdžiai ir sukūrė kažkokį akustinį efektą. Paskubomis išsirabždinę viršun, jokio kontrasto neišvydome: buvo užėjusi pilka dulksna, driekėsi apleisti, surūdiję bėgiai – geležinkelis į nebūtį. Ar dažnas mūsų, net jeigu išpažįstame vien dangiškąsias vertybes, aptikę aptrupėjusius, prieblandoje skendinčius laiptus, vedančius kažkur žemyn, ir patogius lipti, paauksuotus laiptus, vedančius kažkur aukštyn, rinktumės pastarąjį kelią? Gal čia ir slypi raktas nuo žmogiškojo prigimimo paslapties?

Poetė, menotyrininkė Laima Kreivytė: Požemiai pirmiausia primena Pilsudskio požemines slėptuves netoli buvusios vadavietės už Rasų, Vilniaus pakrašty. Ten net naujus namus statė ant kojų, nes tie požeminiai amunicijos sandėliai yra kultūros vertybė – jie viešai prieinami (bent jau turi būti, nors kai kurie gyventojai „privatizavo“ – prikrovė savo šlamšto ir uždėjo spyną). Požemiai pasagos formos – įeini po viena namo dalimi, išlendi po kita. Dar prisimenu Vlado Urbanavičiaus, „Krantinės arkos“ (liaudiškai „vamzdžio“) skulptūros autoriaus mintį apie tai, kad miestas nėra tik paviršius – yra ir požeminis miestas su komunikacijos tinklais, dujotiekiu, vandentiekiu ir tt. Ir „Krantinės arka“ yra tokia požeminė miesto vena, iššokusi į paviršių. Savaip simboliška, kad prie pirmosios Vilniaus elektrinės, kur dabar yra Technikos muziejus ir Lietuvos energijos pastatas, visas taip pat padengtas šviečiančiais vamzdeliais.

Poetas Tadas Zaronskis: Teko šiek tiek landžioti Paryžiaus katakombose (t.y. tose, kurios driekiasi beveik po visu miestu). Katakombas skirtingais momentais naudojo skirtingi sukilėliai, vėliau – rezistencija. Dabar kartais ten vyksta koks nors reivas, kažkas kažkur gyvena, susitinka. Požemiuose galima pasislėpti nuo sekimo ir visokių iš to išplaukiančių dalykų, atsiimti truputį autonomijos. Prancūzija yra policijos valstybė ir ji turi specialią katakombų policiją, bet ir tai policijai katakombose kiek sunkiau. - Šių metų renginio tema kviečia svarstyti ribų, paribių klausimą. Kaip suvokiate „ribos“ sąvoką meno lauke, kūrybiame procese? Ar ką tik pasibaigęs karantinas jums buvo ribojantis, ar, priešingai, kūryboje daugiau atveriantis laikas? Daina Opolskaitė: Iš impulso turbūt teigiama, kad meno lauke, kūryboje jokių ribų neturėtų būti, jos negali egzistuoti. Asmeniškai man tai skamba kaip lozungas, demonstratyvus šūkis. Manau, kad kūryboje, mene ribos labai svarbios. Kokios – čia jau asmeniški autoriaus dalykai. Pirmiausia rašytojas turi labai aiškiai susitarti su savimi, sudaryti sutartį, sandėrį. Karantinas iš esmės slėgė, apmarino kasdienybėje, buvau šiek tiek netekusi kūrybinio budrumo, net ir sėdint namuose juntama situacija veikiau ne suteikė laisvo laiko, o tik baigties laukimo jausmą. Vidas Morkūnas: Paribiai man – įdomiausia kūrybinė zona, niekada iš jos, ko gero, ir neišeinu, juolab kad esu linkęs į kraštutinumus. Meno lauke ji išvis bene vaisingiausia. Juk kad ir kokį meno istorijos laikotarpį, kad ir kokį žanrą imtume, nedaug rastume kūrinių, kur apie ribas ar paribius visiškai nebūtų pagrindo kalbėti. Taigi, tema labai įdomi ir labai plati: menininko galimybių riba; žanro ribos, kurias menininkas išplečia arba net susiaurina; savicenzūros riba; riba kaip kūrybos tema ir t.t., ir pan.

Laima Kreivytė: Ribos šiais laikais tirpsta, formos hibridizuojasi – ir žmogus jau nebėra visatos centras, tik viena iš rūšių (pavojingiausia planetai). Brėžiamos naujos ribos – kad ir dviejų metrų atstumas, intimybių dozavimas sveikinantis (spausti ar nespausti ranką? apsikabinti ar neapsikabinti? apie bučinius nė nekalbu – turbūt prancūziški pasiglostymai skruostais iš lietuviško repertuaro išnyks ilgam). Ribos man asocijuojasi su uždara politine sistema. Pasaulis pulsuoja – išlaisvėja, vėl susitraukia, apsistato sienomis. Dabar yra toks tvorų metas su patvorių prezidentais, laimėjusiais rinkimus sienų pažadais. Paskutinis XX a. dešimtmetis buvo sienų griuvimo metas – ne tik Berlyno, griuvo visos sovietijos sienos ir trumpam atrodė, kad pasaulis tapo viena gražia atvira planeta. Francis Fukuyama paskubėjo paskelbti istorijos pabaigą. Šiandien matome, kad sienos kyla, ribos perbraižomos. Panašiai ir meno lauke. Kartu su sienų griūtimi „mirė“ tapyba, skulptūra, grafika... tik tam, kad iš naujo prisikeltų. Padaugėjo hibridiškų formų ir reiškinių, ir modernistinis formos grynumas sutinkamas rečiau už baltą mešką, bet neišnyko paveikslai, skulptūros, spausdintos knygos ir vinilinės plokštelės. Tiesiog viskas išskrido į kitą orbitą, pakeitė kursą. Esu užsienietė – gyvenu už Vilniaus sienos. Kartais einu palei ją pasivaikščioti – nuo Aušros vartų link Bastėjos, tada tampu pasieniete. Siena kaip aptvaras turi stiprų simbolinį ir emocinį poveikį. Buvimas paribiuose, „ant ribos“, užribyje man visada buvo įdomus. Esu ribinis personažas. Tadas Zaronskis: Renginio pavadinime figūruoja ir žodis „pasieniai“, kuris kelia gana daug asociacijų. Riba tarp valstybių yra visai siaubingas dalykas, kai ji atskiria nuo to, ko gyvybiškai reikia – saugumo, bent minimalių teisių užtikrinimo, šviesesnių perspektyvų ir pan. Kūrybiniai, estetiniai procesai dažnai nusakomi kaip tam tikros ribinės patirtys, bet man atrodo, kad tokie dalykai kaip uždarų sienų ribos arba pvz. skurdo riba neretai turi daugiau ir intensyvesnio patirtinio turinio. Nežinau, gal kūrybinės praktikos būtų mažiau ribotos, jei į save tuos dalykus įsileistų. Juoba kad skurdas Lietuvos kūrybininkams visai nėra nepažįstamas.

Mums atvykstant, 6 km. iki Kybartų papuolėm į stiprią audrą. Dangus maišėsi su žeme, vėjas laužė medžius ir verė juos ant kelio. Vieną medžių užkardą pašalino fūristai, spėriai pasidarbavę kirvukais, kitą, didesnę – ugniagesiai gelbėtojai. Jau maniau, kad pavėluosim į renginį, bet nuvykom laiku. Na, sakau, renginys turi būti toks, kokia buvo kelionė. Neminint to, kad tai pirmas pokarantininis literatūrinis. Nepasigailėjau, nes kaip ir kiekvienais metais – puiki muzika! Ir tai, žinokit, retas reiškinys, kai poezijos intarpuose ne kokie bardai ar džiazuojančios mergičkos, kurioms sumokėtum, kad šios nebedainuotų. Gera muzika ir poezijos skaitymai tai čia praktiškai oksimoronas. Bet ne Pož(i)eminiuose skaitymuose. Ir kaip visuomet, išskirtinė vieta! Sušalom, išsipurvinom, bet buvo verta, kaip ir vairuoti per audrą virstant medžiams. Dėkoju

Sauliui Vasiliauskui ir jo pagalbininkams. Labai patiko jaunos poetės

Justinos Žvirblytės

kosminė poezija. Pasirodė tokia artima ir supratau kodėl. Pasirodo, Justina mano žemietė, o nuo savo žemės nepabėgsi Grįžtant namo daugiausiai aptarinėjau vaikino, sėdėjusio šalia kūrybą. Jis pašoko nuo kėdės ir aš pagalvojau, kad dėl to, jog aš kosau. Vis gi ta corona niekur nedingo ir kosintys asmenys renginyje kelia stresą. Kai jis nuėjo paskaityt savo „laiško ciberžolei“, supratau, kad mano lėtinis bronchitas jo elgesio neįtakojo Puikus tekstas! Jei galit, užtaginkite šio autoriaus pavardę po įrašu, norėčiau šį jaunuolį pasekti ir paskaityti daugiau jo tekstų. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau išgirdau, kaip pati autorė perskaito vieną geriausių mano girdėtų eilėraščių "Simona" iš rinkinio "Žmonės“. Dėkui Enrikai Striogaitei! Įdomiai suskambėjo ir „Gorilos užrašai“. Prisipažinsiu, tekstai knygoje man ne ypač patiko. Bet jau seniai pastebėjau, kad nelygu kaip perteikiama poezija. Bent jau man, labai dažnai taip būna, kad spausdintas tekstas nepaveikus, bet kai išgirsti tą patį autoriaus balsu ir emocija įkrautą – įspūdis nepakartojamas. Taip atsitiko ir su

Vaivos Grainytės 

poezija. Vaiva, buvo nuostabu! Ir atsiprašau, kad nepasidalinau įspūdžiais gyvai, išskubėjom namo, kad grįžt su šviesa į kitą Lietuvos pakraštį.

Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos takas

2017 metais Kybartų bendruomenės iniciatyva, paminkliniu akmeniu,  įamžinta vieta  prie Lieponos upelio Kybartuose. Tai vieta pro kurią Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona 1940 m. birželio 15 d. pasitraukė į vakarus.

 2020 m. balandžio mėn. bendruomenė, padedant Kybartų seniūnui ir UAB „Kybartų Darna“ nutiesė taką pėstiesiems, sumontavo laiptus, lentele pažymėjo, kad tai  Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos takas. Visi į mūsų miestą atvykę turistai ir pėsčiomis vaikščiodami po jį, būtinai aplanko šią vietą. Jie domisi ne tik prezidento pasitraukimo į vakarus vieta, bet ir buvusia Vokietija. Pamato dabartinę Lietuvos ir Rusijos sieną,  Kybartai tai vartai į Europos sąjungą.

Pirmininkas              Vitas Katkevičius

Numatyti žemės sklypai namų statybai

2020 m. kovo mėn. 2 dieną  Kybartų miesto gyventojų susirinkimo metu dėl  žemės sklypų, kuriuose bus statomi du grupinio gyvenimo namai neįgaliesiems parinkimo buvo  suformuota darbo grupė iš Kybartų bendruomenės narių, miesto seniūnaičių. Dviejų namų neįgaliesiems statyboms buvo pasiūlyta 12 sklypų esančių Kybartų mieste.  Nuspręsta, kad tinkamiausios vietos statyti grupinio gyvenimo namus neįgaliesiems Kybartų mieste būtų:

·         28 arų žemės sklypas prie  J. Basanavičiaus ir Mičiūrino gatvių sankryžos ( J.Basanavičiaus g. 86),

·         10,5  arų žemės sklypas prie Vištyčio ir Mažvydo gatvių sankryžos (Vištyčio g. 10).

§  Šiose vietose pastačius namus neįgaliesiems  būtų sudarytos palankiausios sąlygos jiems įsilieti į miestiečių gyvenimą,

§  padidinta neįgaliųjų galimybė gyventi bendruomenėje gauti individualias pagal jų poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Šiam sprendimui pritarė ir Kybartų seniūnas.

Šiuo metu nėra galimybės sukviesti gyventojų susirinkimą, todėl pasirašytas darbo grupės, seniūnaičių, seniūno teikimas dėl statybų 2020 kovo mėn. 17 d. perduotas Vilkaviškio savivaldybės direktoriui Vitui Gavėnui.

 Pirmininkas           Vitas Katkevičius

Kybartų seniūnijos greitųjų šachmatų pirmenybių rezultatai

Kybartų seniūnijos greitųjų šachmatų pirmenybės
Kybartų pasienio užkardos taurei laimėti vyko 2019 m. gruodžio 13 d.
Galutinis vietų išsidėstymas
Vieta	Pavardė	Lytis	Reit.	FED	Klubas
1	Pauza Rokas		1360	LTU	Kybartai
2	Mickevicius Laurynas		1306	LTU	Kybartai
3	Ausiuraitis Gustas		1123	LTU	Kybartai
4	Miknevicius Vytautas		1427	LTU	Kybartai
5	Slivinskas Saulius		1324	LTU	Kybartai
6	Ausiura Algirdas		0	LTU	Kybartu PU
7	Alkevicius Tomas		0	LTU	Kybartu PU
8	Kivylius Gintaras		0	LTU	Kybartai
9	Jalinskiene Rimute	F	0	LTU	Kybartai
10	Gedzius Alfredas		0	LTU	Kybartai
11	Dragunaitis Dovis		0	LTU	Kybartai
12	Sulskis Augustas		0	LTU	Kybartai
13	Burdulis Dilonas		0	LTU	Kybartai
14	Skripkaite Barbora	F	0	LTU	Kybartai
Programa Swiss-Manager sukurta ir autorinės teisės © by DI.Heinz Herzog, 1230 Vienna Joh.Teufelg.39-47/7/9,
Siųskite: h.herzog@swiss-manager.at, homepage http://swiss-manager.at, vartotojas:Rolandas Martinkus, 26.07.2019
Išsamią informaciją apie šį turnyrą rasite http://chess-results.com Galutinis vietų išsidėstymas amžiaus grupė S50+ Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 5 3 Slivinskas Saulius 1324 Kybartai S50 4 25½ amžiaus grupė S65+ Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 4 1 Miknevicius Vytautas 1427 Kybartai S65 4½ 25½ amžiaus grupė U10 berniukai Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 8 12 Kivylius Gintaras 0 Kybartai U10 3½ 21 amžiaus grupė U10 mergaitės Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 14 13 Skripkaite Barbora F 0 Kybartai U10 1½ 19½ amžiaus grupė U14 Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 12 14 Sulskis Augustas 0 Kybartai U14 2 19½ amžiaus grupė U18 Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 1 2 Pauza Rokas 1360 Kybartai U18 6 24 geriausias rezultatas tarp moterų Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 9 11 Jalinskiene Rimute F 0 Kybartai S50 3½ 18 geriausias rezultatas tarp pasieniečių (apdovanotas Kybartų bendruomenės medaliu) Vieta SNr. Pavardė Lytis Reit. Klubas Tipas Tšk. BH. 6 7 Ausiura Algirdas 0 LTU 4 20½