Prieš penkerius metus mus paliko kybartietis tautodailininkas, medžio drožėjas Kajetonas -Vitolis EISMONTAS.

Tautodailininkas gimė 1931 m. liepos 15 d., Šakių rajone, Puidokų kaime.
Nuo 1992 metų - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Savo polinkį menui K. Eismontas paveldėjo iš gražiai piešusio tėčio bei senelio. Tėvukas droždavo dailius kryžius, darė smuikus, gitaras.

Daugelis prisimename jo santūrią šypseną, inteligentišką barzdelę, subtilų humorą ir dosniai dalijamą savomis rankomis sukurtą grožį. Tautodailininko darbai išsiskiria iš visų. Nė vienas darbas nesikartoja, visi skirtingi. Neskaičiavo, kiek kam išdovanota, mugėse ir šventėse parduota. Daug metų Kajetonas Eismontas dirbo vienoje didžiausių rajone įmonių – Kybartų prekybos įrenginių gamykloje.

 Tautodailininkas ne tik drožinėdavo pats, bet ir vadovavo jaunųjų drožėjų būreliams, kartu su savo mokiniais važinėdavo į respublikines parodas-muge. .  Vienas pirmųjų Kybartuose įsigijo 8 mm.filmavimo kamerą ir jos pagalba fiksuodavo kybartiečių gyvenimo akimirkas ir gamtos grožį...  Jaunystėje Kajetonas  keliaudavo po Kaukazo kalnus.Buvo aistringas sodininkas, gėlininkas, ilgametis sodų bendrijos„Žilvitis“ valdybos narys, parodų organizatorius. Būdamas garbaus amžiaus, nuolat keliaudavo. Su kybartiečiais aplankė Prahą, Paryžių, Drezdeną, Veličkas, Krokuvą ir kt

 2018 metais  dalį tautodailininko  darbų Kajetono dukra Danguolė padovanojo Kybartų bendruomenėi. Bendruomenės muziejuje jie ir eksponuojami.

 





 

Artimiausi bendruomenės renginiai

Gegužės mėn.

  1.      2021-05-29d.  10val. 30 min. ekskursija (Klaipėda)  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“.

  2.     2021-05-30d.  16 val.  ekskursija (Kėdainiai)  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“.

  3.     2021-05-15 d.  Organizuojama miesto atvirų erdvių tvarkymo talka. Taip pat prie  

         A. Smetonos tako  pasodinsime 30 ąžuoliukų . Pradžia 10 val. Renkamės prie Kybartų     informacinio centro.

                                                                        Birželio mėn.

1.       2021-06-14 d.   Gedulo ir vilties dienos minėjimas.

2.       2021-06-15 d. 17 val. Iškilmingas atminimo lentos  atidengimo ceremonija Kybartų mokyklos „Rasa“ kiemelyje, pirmajam Lietuvos respublikos prezidentui Antanui Smetonai atminti.

3.       Paminklo broliams J.ir J.  Vailokaičiams  atidengimas. Pradžia 10 val. Kybartų Euchoristinio išganytojo bažnyčioje.

Ekskursijos:

             4. 06-11 d.  ( penktadienis) progimnazijos vaikai   9  00 val.   IV klasės   (ketvirtos)

                                  ( penktadienis) progimnazijos vaikai  12  00 val.  II  klasės   (antros)

              5. 06-15 d.  ( antradienis)    progimnazijos vaikai   9 00 val.    III-IV klasės mokiniai

              6. 06-17 d.  (ketvirtadienis)  progimnazijos vaikai   9 00 val.    7 klasės mokiniai

                                 (ketvirtadienis)  progimnazijos vaikai   12 val.       8 klasės mokiniai

               7.  06-19 d.  (šeštadienis)  10 val. -  30 žm.,  15 val. trukmė 1 val.  Kezio muziejus, požemiai, cerkvė  20 žm.     

               8. 06-22 d.  (antradienis)     progimnazijos vaikai    9 00 val.   5 klasės mokiniai

                                  (antradienis)     progimnazijos vaikai    12 00 val.   VI klasės mokiniai   

                9. 06-25d. (penktadienis)  11 val.  grupė 14 asmenų- trukmė 2 val. (automobilistai).

               10. 06-28d. ( pirmadienis) 13 val. Ekskursija Kybartuose . Svečiai - Izraelio piliečiai.

 

Liepos mėn.

         1. 2021-07-01d. (ketvirtadienis)  turistai iš Kėdainių   14 val. 45 min. - 35 žm. Ekskursijos prasideda prie Kybartų informacinio centro  J. Basanavičiaus 17, Kybartai

            2. 2021-07-03d.   (šeštadienis) pradžia13 val.30 val. - 30 žm.   ekskursantai iš Kauno + iš Garliavos. Ekskursija prasideda prie Kybartų informacinio centro. J. Basanavičiaus 17, Kybartai.

             3.  2021-07-04d. (sekmadienis)  pradžia 13 val. ekskursantai iš Vilniaus. 40 žm. Ekskursija prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17, Kybartai.

              4. 2021-07-16d. (penktadienis) pradžia 16 val. Ekskursantai iš Vilkaviškio, Airijos ir kt. Ekskursija prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17,

            5. 2021 -07-17d. (šeštadienis)   10 val. 30 min. 30 žm. 2,5 val. Ekskursantai iš              Klaipėdos. Ekskursija prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17, Kybartai.

          6. 2021-07-23 (penktadienis) dviratininkai iš Lenkijos ir Lietuvos. Pradžia 16 val. Be apsilankymo rūsiuose.

            7.  2021-07-24 (šeštadienis) turistai iš Marijampolės . Pradžia 11 val. Be apsilankymo rūsiuose.

       8. 2021-07-28 (trečiadienis) Turistai atvyksta 11 val. Ekskursija prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17. 

                          Pavieniai turistai prie šių grupių gali prisijungti be išankstinio suderinimo.

                                                       Rugpjūčio mėnuo

              1.  2021 -  08- 03 (antradienis ) turistai iš Ukmergės. Pradžia 17 val. 30 min.  Ekskursija  prasideda prie Kybartų informacinio centro  J. Basanavičiaus 17, Kybartai. Su apsilankymu rūsiuose

                   2. 2021-08-07 d.  (šeštadienis) 14 val.  pradžia. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.  Su apsilankymu rūsiuose

                  3.       2021-08-14 (šeštadienis) 10 val. 34 turistai iš Pakruojo. .Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.    Su apsilankymu rūsiuose   

                  4. 2021-08-17 d. (antradienis)  13 val. Ekskursija prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.     

              5.     2021-08- 21 d. (šeštadienis) 15 val. pradžia. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.  Su apsilankymu rūsiuose.

              6.    2021- 08-22d.  (sekmadienis)   13 valEkskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.  

                                                                  RUGSĖJO mėn.


                            1.      2021-09- 3d.  (penktadienis) Turistai iš  Prienų m. 10 val. 18 žm. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.  Su apsilankymu rūsiuose.

                            2.  2021-09 - 11 d. (šeštadienis)  9 val. 30 min.  20 žm. Jonučių progimnazijos mokytojų kolektyvas. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.  Su apsilankymu rūsiuose   

                            3.  2021-09 - 11 d. (šeštadienis)  13 val. turistai iš Vilniaus  15 žm. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.   Su apsilankymu rūsiuose   


2.          2021-09- 17 d.  ( penktadienis)  13 val. 10 min. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda Kybartų geležinkelio stotyje.  Rengiamos „Lietuvos geležinkelių“ atvirų durų dienos.  Su apsilankymu rūsiuose   

                           

5.    2021-09- 18 d.  14 val. (šeštadienis) turistai iš Kauno. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.   Su apsilankymu rūsiuose   

                            6.   2021-09 -19 d.  ( sekmadienis) Turistai iš Panevėžio 20 žm. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.  Su apsilankymu rūsiuose.  Ekskursijos pradžia 12 val. 45 min. 

                            7.   2021-09- 26 d. ( sekmadienis)  ekskursantai iš Kauno m.  21 žm. Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų m. informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.   Su apsilankymu rūsiuose. Pradžia 12 val 30 min.  

 

Spalio mėn.

      1.       2021-10-  2 d. ( šeštadienis)11 val. 30 min.  Kauno ekskursijų biuras 40 žm. Ekskursija prasideda prie Kybartų Naujosios apaštalų bažnyčios.  Su apsilankymu rūsiuose  

       2.       2021-10- 5 d.  (antradienis) Griškabūdžio gimnazija. 24 žm.   Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro.  J. Basanavičiaus 17.   Su apsilankymu rūsiuose.   Ekskursijos pradžia 14 val. 

 3.       2021-10-09 d. (šeštadienis)  buvusioje Kybartų sinagogos vietoje M. Mažvydo gatvėje -   Stelos atidengimo ceremonijos pradžia 13 val. Ekskursija po Kybartų  miesto žydiškąsias vietas prasideda nuo stelos atidengimo vietos ceremonijai pasibaigus.

4.   2021-10-16 (šeštadienis) - 38 žmonės. Kaunas. Ekskursijos pradžia  13 val.   Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio centro  J. Basanavičiaus 17. 

5. 2021-10-22 (penktadienis). Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda 16 val. prie Kybartų informacinio centro  J. Basanavičiaus 17. 

 Pavieniai turistai prie šių grupių gali prisijungti be išankstinio suderinimo. Pageidautina prie ekskursijos prisijungti numatytu laiku ir ekskursijos pradžioje.

Lapkričio mėn.

                             1. 2021-11-03 d. (trečiadienis) turistai iš Lekėčių. Ekskursijos pradžia 10 val.30 min.                             Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų informacinio                                     centro  J. Basanavičiaus g. 17

                              2.  2021-11-19 d. (penktadienis) Šakių trečiojo amžiaus universitetas (TAU)                                                   Ekskursija  „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ prasideda prie Kybartų                                                   informacinio  centro  J. Basanavičiaus 17. Ekskursijoje dalyvaus  30 žmonių. 

                           

 

 


Kybartuose atidengta stela.

 

Tęsiant Lietuvos žydų genocido aukų atminties renginių ciklą visame rajone, šiandien atidengta stela Kybartų žydų didžiosios sinagogos vietoje buvusioje Žydų gatvėje, dabar M. Mažvydo gatvėje. Didžioji Kybartų sinagoga pastatyta 1870 metais už žydų bendruomenės narių suaukotas lėšas. Po atidengimo ceremonijos buvo organizuojama ekskursija po Kybartų miestą ir jo žydiškąsias vietas.

Kybartuose žydai buvo įkūrę ekspedicines, transporto, draudimo kontoras, o tokius darbus galėjo nuveikti tik susitelkusi ir turtinga bendruomenė.
Saugokime ir atminkime bendrą lietuvių ir žydų tautų istoriją! Stelos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Vilkaviškio savivaldybės meras, Kybartų seniūnas, Kybartų bendruomenės pirmininkas ir kt.






Stelos atidengimas

 




Spalio mėn. 9 d. 13 val. (šeštadienis) kviečiame  dalyvauti stelos atidengimo ceremonijoje, kuri vyks buvusioje Kybartų žydų sinagogos vietoje M. Mažvydo gatvėje. Po ceremonijos kviečiame į ekskursiją po Kybartų miestą ir jo žydiškąsias vietas. 

                Pagarbiai: bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius

1941-ųjų vasara: tai atsitiko Kybartuose

 


Lietuvos knygynuose gausu prisiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą. Šį realiais įvykiais pagrįstą pasakojimą istorikas Antanas Žilinskas parengė pagal maskvietės atsiminimus apie jos jaunystės išgyvenimus Kybartuose vokiečių okupacijos metais.

Susitikimas su Lietuva

Karo išvakarėse, 1941 m. birželio 18-ąją, pas savo vyrą, pasienio tarnybos politinį vadovą, atvyksta jaunutė devyniolikmetė žmona Lidija Nekrasova-Voronkova. Jos vyras tarnavo netoli Kybartų, Kybeikiuose. Sieną saugojo 25 pasieniečiai.

Jaunoji moteris atvyko tikėdamasi susikurti asmeninę laimę. Bet po kelių dienų, išgyvenusi vyro žūtį, atsidūrė vokiečių okupuotoje teritorijoje, tapo ir okupantų, ir lietuvių samdine, pigia darbo jėga.

Į Kybartų Virbalio geležinkelio stotį traukinys atvyko naktį. Atvykėlę nustebino aklina tamsa. Pasienio mieste nedegė nė vienas žiburėlis. Čia jos nelaukė nė vyras – leitenantas Sergejus Voronkovas budėjo poste.

Pernakvojusi karininkų bute, rytą Lidija Voronkova išėjo į miestą. Kybartai ją nustebino plytelėmis išklotais šaligatviais, jaukiais, žieduose paskendusiais nameliais, švara. Po lietaus šviežumu kvepėjo gėlės.

Netrukus iš pasienio grįžęs Lidijos vyras Sergejus apkabino savo jaunąją žmoną. Į Kybeikių pasienio užkardą šeima grįžo mieste prisipirkusi būtiniausių daiktų. Įsimylėjėliai ėjo susikibę už rankų.

Namelis Kybeikiuose

Jaunoji šeima išsinuomojo kambarį pas pasiturintį valstietį. Namas buvo mūrinis, su čerpių stogu. Kambarį puošė kabanti žibalinė keramikinė lempa. Sode mėlynavo aviliai, kuriuos juosė alyvų krūmai. Ant tvarto stogo – gandralizdis. Sodybos šeimininkas Jonas Ryckis valdė trisdešimties hektarų ūkį, turėjo dvi karves, arklį, daug įvairių naminių paukščių. Šeimininkas su sūnumi Jurgiu ir dukra Elena dirbo nuo aušros iki sutemų. Šeimininkė tetulė Petrė sirguliavo, tad sukosi po namus. Darbymečiu Ryckis kviesdavo į talką kaimynus, po to jiems talkindavo pats. Taip visas kaimas dirbdavo savuosius laukus.

Šeimininkas Jonas Ryckis viešnią sutiko draugiškai, palinkėjo laimės šeimoje. Rusiškai kalbėjo su akcentu.

Naujakuriai gretimame kaime aplankė kito karininko šeimą, kuri gyveno pas ūkininką Barniškį. Jų dukra Albina nusišypsojusi rusiškai pagyrė Lidiją ir pakvietė į trobą. Čia gyveno užkardos vadas Vorobjovas.

Karo išvakarėse

Vieną dieną Kybartuose kilo sumaištis. Su lagaminais ėjo žmonės, važiavo vežimai, pilni keleivių išsigandusiais veidais. Šios permainos stebino atvykėlę. Į miestą apsipirkti atvykusią Lidiją draugės ramino: juk su Vokietija pasirašyta nepuolimo sutartis. Vyras ją irgi guodė, aiškino, kad Vokietija už sienos rengia manevrus. Bet žmonės jau kalbėjo apie karą…

Miestą paliko žydai. Juos išgąsdino karo išvakarėse pasirodę lapeliai su raginimais: „Rusų kareiviai! Meskite ginklus, muškite žydus ir komunistus! Pereikite į mūsų pusę.“

Sunerimę kaimiečiai Lidijos klausinėjo apie kolchozus, karo galimybes. Naivuolė maskvietė liepė skaityti tarybinius laikraščius ir gandais netikėti. Lidija svajojo išmokti lietuvių kalbą ir šviesti kaimiečius.

Karas! Vokiečiai, lietuviai ir kiti lietuviai

Birželio 22-osios rytą Lidija pabudo nuo griausmo. „Gal audra?“ – pamanė mergina ir vėl užsnūdo. Dundesys nesiliovė. Buvo trečia valanda ryto. Staiga namelį supurtė šūvių serija. Pasigirdo beldimas į duris. Šeimininkas sušuko: „Ponia! Karas! Slėpkitės rūsyje!“

Tačiau pasieniečio žmona nepatikėjo. Ji vis dar manė, kad tai manevrai. Tačiau ją kankino nerimas dėl vyro, kuris buvo tarnyboje.

Pažvelgusi pro išdaužtą langą Lidija ant kelio pamatė ginkluotus raitus vokiečių karius. Netrukus pro išlaužtas duris į kambarį įsiveržė vokiečių kareiviai. Karininkas, įrėmęs į moters krūtinę pistoletą, paniekinamai išsišiepė, liepė sakyti, kur jos vyras „politrukas“.

Dėdė Jonas Ryckis ramino karininką aiškindamas, kad ji nesupranta vokiškai. Karininkas atsakė: „Mes su moterimis nekariaujame, tik komunistai gali tyčiotis iš silpnosios lyties. Pasakyk jai, kad po dviejų savaičių mes paimsime Maskvą ir ji galės grįžti namo. O dabar pristatyk ją į policiją. O tavo „politrukui“ – „kaput“.

Sodybos šeimininkas iš karininko išprašė antspauduotą dokumentą, leidžiantį Lidijai pasilikti pas jos gynėjus. Už tai Ryckis įteikė vokiečiui pintinę su kiaušiniais ir kumpiais.

Lidija šeimininką tikino, kad Raudonoji armija greitai sumuš vokiečius ir jos Sergiejus sugrįš kaip nugalėtojas. Į tokias kalbas Jonas tik liūdnai lingavo galva.

Ieškodama vyro Lidija nuskubėjo į užkardą. Pakelė buvo nusėta raudonarmiečių lavonais. Sergejaus tarp jų nerado. Pasienio užkarda žiojėjo išdaužytais langais, viduje gulėjo gal dešimt kareivių vienais baltiniais. Matyt, vokiečiai juos prikėlė iš lovų ir sušaudė.

Naktiniai siaubai

Ryckių namuose naktį pasigirdus beldimui į duris šeimininko duktė Elena Lidiją skubiai nuvedė į slėptuvę, netaisyklingai rusiškai aiškindama: „Atėjo Šaknickis, šimto dvidešimt žemių dvarininkas. Sako, tavo „politrukas“… Kaunas… Sodino kalėjimas… Dabar jis atėjo, nori užmušti tave. Tėtė neduoti, tėtė pasakė ponia vakar išėjo miestas! Ir Gaidys čia!“

Atėjūnai šaukė Jonui išduoti rusų „politruko“ žmoną. Šis priešais mosavo vokiečio karininko dokumentu. Kybeikių kaimo vyrai užtarė Ryckį.

Vakare Lidiją išvedė pas kaimyną Galinį, kuris karininko žmoną paslėpė šalinėje. Ją globojo Galinio žmona Marytė ir dvylikametis sūnus Vitas. Jis parodė savo užrašų sąsiuvinį su įrašu „Sergejus Voronkovas“. Berniuką rusų kalbos mokė Lidijos vyras.

Galiniai Lidiją slapstė šiene, maitino, nes Šaknickas nenurimo, visur ieškodamas „politruko“ žmonos. Lidija nusprendė pati vykti į policiją, nes bijojo, kad dėl jos nenukentėtų geradariai.

Vokiečių nelaisvėje

Vieną rytą Ryckis išvežė Lidiją į miestą. Buvo turgaus diena. Kaimiečiai duoną, lašinius, kiaušinius, miltus mainė į drabužius, druską, degtukus, žibalą, muilą.

Miesto policijoje Ryckis perdavė Lidiją budinčiam policininkui. Šis nuvedė į pastatą, kur didžiuliame kambaryje ant grindų sėdėjo, gulėjo tarybinių karininkų žmonos ir vaikai. Čia ji sutiko vyresniojo leitenanto V. Zgvozdjanovo žmoną Žaną su sūneliu ant rankų. Dvidešimtmetę gražuolę ukrainietę vienas vokietis, atėmęs iš jos vaiką, nusitempė į virtuvę. Iš ten ji grįžo siūbuodama, su mėlynėmis veide, ir krito ant grindų. Po kelių savaičių Žana mirė nuo kraujo užkrėtimo, nes bandė atsikratyti naujos gyvybės.

Našlaitis berniukas verkė graudžiomis ašaromis. Po kelių dienų moteris aplankė lietuvis policininkas ir grąžinęs pasus pasakė, kad karininko žmoną išniekinęs vokietis nubaustas ir išsiųstas į frontą.

Išvestos į komendantūrą moterys matė, kaip vokiečiai, sunkvežimiu atvežę grupelę žydų, privertė juos iš šio pastato požemių išvilkti žuvusius raudonarmiečius. Gindamiesi pasienio komendantūroje žuvo keturiolika rusų karių. Keturios moterys atpažino savo vyrus ir juos apraudojo.

Vienas vokietis, parodęs ranka į žuvusiuosius, savo kareiviams iškilmingai pareiškė: „Kareiviai! Štai taip reikia kovoti už Tėvynę – kaip šie rusų didvyriai!“

Padėka geradariams

Kelyje moterys išvydo dar vieną liūdną vaizdą. Virtinė vežimų vežė sušaudytų lietuvių geležinkelio darbuotojų komunistų kūnus. Buvo sakoma, kad dėl jų mirties kaltas kažkoks viršininkas rusas. Jis turėjęs sunaikinti seifą su komunistų sąrašais. Tačiau viršininkas, pasodinęs į garvežį savo žmoną ir vaikus, įrėmęs pistoletą mašinistui į galvą, paspruko į Rusiją. Vokiečiai, atidarę seifą, rado sąrašus ir areštavo geležinkelininkus.

Lietuvis policininkas išdavė Lidijai leidimą aplankyti Ryckį ir pasiimti iš jo dalį savo daiktų. Ji pastebėjo iškabintus ant medžių ir stulpų įsakymus, draudžiančius savivalę ir linčo teismus. Pas Ryckį Lidija sutiko ir Galinį, vyrams ji padėkojo už išgelbėjimą nuo savivaliautojų.

Iš Ryckio Lidija sužinojo, kodėl kai kuriuose kaimuose lietuviai žudė raudonarmiečius ir jų šeimos narius. Likus savaitei iki karo be teismo daug šeimų buvo išvežta į Sibirą ir sklido gandai, kad ten moterys, vaikai buvo sušaudyti. Iš Ryckio Lidija sužinojo, kaip lietuvių šeimas į vagonus grūdo milicininkai lietuviai ir kariškiai. Ryckis Lidijai parodė jos žuvusio vyro kapą ir atidavė kruviną kario knygelę. Po karo S. Voronkovo palaikai buvo perlaidoti Kybartų sovietinių karių kapuose.

Susidorojimas ir gelbėjimas

Belaisvės rusų karininkų moterys po keturiolika valandų per dieną dirbo skalbykloje. Skalbiniai ir vokiečių karių apranga buvo sandėliuojami buvusio kino teatro antrajame aukšte.

Gete Marijai Kisieliovai prasidėjo sąrėmiai. Policininkai iškvietė lietuvę medicinos seserį pagelbėti gimdyvei, bet ši kategoriškai atsisakė. Į pagalbos šauksmą atsiliepė gydytojas Juozas Zubrickas. Jis ką tik buvo grįžęs iš Kauno kalėjimo, kuriame kalėjo areštuotas sovietinių pareigūnų. Kaip rašo L. Nekrasova-Voronkova, gydytojas negalvodamas atskubėjo į pagalbą „rusų komisarei“. Medikas Zubrickas buvo plataus profilio gydytojas, turėjo savo kliniką ir sodybą netoli Kybartų. Likus dviem savaitėms iki karo buvo suimtas. Nors ir nukentėjęs nuo tarybų valdžios, gydytojas laikėsi Hipokrato priesaikos, gelbėjo žmones, nepaisydamas jų tautybės ir įsitikinimų.

Buvusiose kareivinėse vokiečiai įkurdino iš visos apylinkės suvežtus žydus. Geto gyventojai galėjo nusipirkti tik du šimtus gramų duonos ir pusę litro pieno vienai parai. Davę kyšį lietuviai galėjo patekti į getą. Už maisto produktus žydai atiduodavo daiktus, brangenybes.

Rusės ir ukrainietės buvo apgyvendintos tuščiuose kybartiečių namuose. Ukrainietės namelius nudažė balta spalva. Vietiniai šį kvartalą pavadino Rusų gatve. Tai buvo Gedimino gatvė.

Lidija iš draugių sužinojo, kad atsirado lietuvių vyrų, kurie norėjo vesti žydaites ir krikštytis. Bet valdžia tai griežtai draudė.

Vieną dieną po Kybartus pasklido žinia, kad žydus kažkur išveža. Prie geto pradėjo rinktis miestiečiai. Į sunkvežimius atnešė ir ligonius, tarp jų – ir gerai kybartiečiams žinomą gydytoją Koganą. Kalbėta, kad mediką stengėsi išgelbėti jo buvę mokiniai. Garsus gydytojas J. Zubrickas net siuntęs telegramą Hitleriui. Žmonės kalbėjo, kad greitai atėjęs atsakymas, jog žydams, kad ir kas jie būtų, jokio pasigailėjimo negali būti… Gete likusioms moterims buvo paaiškinta, kad jų vyrus išveža į Liubliną dirbti.

Po kelių dienų mieste pasklido baisūs gandai, kad smėlyne tratėjo kulkosvaidžiai, buvo girdėti riksmai.

Netrukus prie kareivinių atvyko dengti sunkvežimiai, moterims buvo liepta neimti daiktų ir pasakyta, kad jas išveža į Liubliną.

Viena iš Lidijos draugių Ana Potapenko savo akimis matė, kas vyko Smėlyne. Ji ėjo į kaimą parsinešti pieno ir, pamačiusi vokiečius, pasislėpė krūmyne. Tai, ką ji išvydo, buvo baisu ir neįtikėtina.

Prie ilgo, smėlyje iškasto griovio, kampuose, stovėjo kulkosvaidžiai, kuriuos saugojo lietuviai policininkai ir civiliai. Netrukus privažiavo vokiečiai baudėjai su didžiuliais šunimis. Baudėjai išlipo ir apsupo griovį. Netrukus Ana išgirdo kažkokį gausmą. Ji išvydo atvažiuojančius sunkvežimius, kuriuos lydėjo motocikluose sėdintys lietuviai policininkai. Išvarytas iš sunkvežimio moteris policininkai ir baudėjai apsupo ir įsakė atiduoti brangenybes: žiedus, laikrodžius, apyrankes. Moterys ėjo prie stalo, pastatyto ant žemės, ir palikusios ant jo savo puošmenas grįždavo į būrį.

Kai šis apiplėšimas baigėsi, joms buvo įsakyta nusirengti ir nurengti savo vaikus. Moterys, matyt, tikėdamos, kad jas veža į Liubliną, apsirengė geriausiais rūbais. Kilo baisus klyksmas ir vaikų verksmas. Besipriešinančias moteris civiliai apsirengę lietuviai žaliūkai ir policininkai stūmė į duobę ir šaudė, o vokiečiai stebėjo. Kai visos nelaimingos moterys buvo nurengtos, jas iš eilės grupelėmis vedė prie griovio ir įsakė į jį gultis. Sutratėjo kulkosvaidžiai. Iš priekio į jas šaudė civiliai apsirengę vyrai. Lipančias iš duobės moteris užsiundydavo šunimis.

Kulkosvaidžių tratėjimas, klyksmai ir aimanos, šunų lojimas, grubūs policininkų keiksmai susiliejo į vieną gaudesį, alsuojantį mirtimi.

Vieną dieną Lidiją darbams namuose per policiją nusamdė namų valdyboje dirbęs tarnautojas. Šeimininkė darbininkę pamaitino ir nurodė, kokius darbus atlikti.

Išnešusi kilimus į kiemą, Lidija išvydo iš kaimyninio namo išėjusį saulėje įdegusį gal dvidešimt trejų metų vaikiną. Šeimininkė, linktelėjusi į jį galvą, tarstelėjo: „Štai šis niekšas šaudė žydų moteris. Kas galėjo pagalvoti? Juk augo mano akyse.“

Jaunuolis užkalbino kilimą valančią Lidiją.

– Tu ruskė? – paklausė jis. Vėliau pratęsė: – Kai visus žydus užmušime, ateis jūsų eilė…

Tarp Lidijos ir žydšaudžio užsimezgė pokalbis, nes moteris norėjo iškvosti kokių nors žinių apie draugę žydaitę Mariją.

– Tu sakai, kad ateis mūsų eilė? Negi ir tu žudei? – klausė Lidija.

– Žinoma, o kas čia tokio? – nuo pašnekovo dvelkė pagiriomis ir tabaku.

– Kaip tu galėjai pakelti ranką prieš niekuo nekaltus žmones? – šiurpo moteris.

– Mums moka už žydo ir komunisto galvą po dešimt markių. Kur aš galiu uždirbti tokius pinigus? Reikia juk iš kažko gyventi, – nesutriko žmogžudys.

– Kaip tu galėjai?.. – pakartojo klausimą.

– Na, iš pradžių negalėjau, o po to vokiečiai davė kažko išgerti, ir prasidėjo. Tomis akimirkomis aš galėjau ir savo motiną be jokio gailesčio nužudyti, o tuos tai…

– Sakyk, o moteris irgi žudei?

– Žinoma, tai labai paprasta. Jos gi žydės, o ne moterys. Jau pripratau. Ir moka gerai. Kai boboms liepė atiduoti brangenybes – atidavė, kai liepė nusirengti nuogai, cha cha cha, jos pradėjo muistytis. Bet kai vokiečiai kelias čia pat pribaigė, tai iš karto numetė visus drabužius. Tik viena ,,sovietikė“ nenusirengė ir dar spjovė vokiečiui į veidą, – odą šiurpino atsakymas.

Šeimininkė, pas kurią tarnavo Lidija, ją ramino ir kalbėjo: ,,Kodėl tu su juo šnekėjai, su tuo padugne, teršiančia lietuvių tautą? Su juo niekas nenori kalbėti. Dirbti nenori, tai nuėjo žmonių žudyti. Už pinigus. Tikras niekšas!“

Dirbusi visą dieną Lidija gavo uždarbį – dvi markes – ir grįžo į namus. Alkana, apsiašarojusi bandė valgyti, bet tik supykino. Kaimynės moterys prasitarė, kad Lidija galbūt laukiasi. Ir nuogąstavo, kaip ji, elgeta, gimdys ir augins vaiką, kai net padoraus apsirengimo neturi.

***

Poilsiavietės prie vandens telkinio „Molynas“ įruošimas

 

Kybartų  seniūnijos  Daugėlaičių  kaime,  prie „Molyno “ vandens telkinio, yra kybartiečių stovyklavimo - poilsio vieta . Pietinėje  vandens telkinio pusėje jau įruošta poilsiavietė ir vieta maudynėms, laužavietė, tinklinio žaidimo aikštelė, WC ir kt.  Pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programą   2021 metais   Kybartų bendruomenė įsigijo 7 pikniko stalus su suolais, 3  gelbėjimosi ratus ir laikiklius gelbėjimosi ratams. Jau ateinančių metų vasarą prie “ Molyno “ bendruomenė siekia sukurti jaukią poilsio zoną.   Ši poilsiavietė prie vandens - tai laisvalaikio praleidimo  visai šeimai vieta.  Prie šio vandens telkinio, patogu apsistoti ir ilgesniam laikui.

Poilsiavietės prie vandens telkinio „Molynas“ įruošimui -  stalų su suolais, gelbėjimosi ratų, jų laikiklių įsigijimui ir įruošimui , Vilkaviškio rajono savivaldybė skyrė  689 Eur.




-

2021-08-28 d. ekskursija į Joniškėlį - Pašilius - Kėdainius

 



 


 Kviečiame į kelionę po urbanistinį paminklą – Kėdainių miestą ir jo senamiestį.

Kelionės metu nuvyksime į Pašilių stumbryną ir susipažinsite su šiais girių galiūnais iš arčiau.

Ekskursijos metu  taip pat aplankysite gėlių ir šimtamečių medžių oazėmis, įstabiomis ir nesuskaičiuojamomis legendomis garsėjantį Joniškėlį. Vakarop pasiklausysime romantiškų ir makabriškų Karpių dvaro istorijų.

2021m. rugpjūčio mėn. 28 d. (šeštadienis)  iš aikštelės prie Naujosios apaštalų bažnyčios 7 val.  ryto išvykstate iš Kybartų. 

Atvykstate į Kėdainius – vieną iš septynių Lietuvos miestų, turinčių išskirtinį senamiestį, įtrauktą į kultūros paveldo registrą kaip valstybinės reikšmės urbanistikos paminklą. Ekskursija senamiestyje: Didžiosios Rinkos aikštė, buvusi pagrindinė miesto turgavietė; paminklas Radviloms, sukurtas iš bronzos ir granito; Stiklių namai; vieno turtingiausių ir įtakingiausių Kėdainių miestiečių burmistro Jurgio Andersono namas; Rotušė – viena iš trijų išlikusių rotušių Lietuvoje; renesanso stiliaus Evangelikų reformatų bažnyčia, kuri iki mūsų laikų išliko beveik nepakitusi. Pasivaikštome vingiuotomis gatvelėmis, kuriose juntami ryškūs čia gyvenusių margų, įvairiataučių bendruomenių pėdsakai ir didikų Radvilų dvasia.

 Po to mūsų lauks pažintis su Pašilių stumbrynu. Turėsite unikalią galimybę gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti kaip jie maitinasi, braižo savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje. Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą.

 Kelionė tęsiasi, aplankysime gėlių ir šimtamečių medžių oazėmis, įstabiomis ir nesuskaičiuojamomis legendomis garsėjantį Joniškėlį. Pietūs restorane, ragaujame naminius koldūnus. Papietavus norintys galės dalyvauti naminio vyno degustacija vynuogyne.

Ekskursiją Joniškėlyje pradėsite nuo švento Joniškėlio akmens, kuris padės išgydyti visas  ligas ir… ištekėti vienišoms moterims ir merginoms. Senosios Joniškėlio kapinės: Karpių šeimos koplyčia, garsaus skulptoriaus B. Bučo darytas paminklas, legendomis apipinta kalvio Holmo poilsio vieta ir… vampyro kapas.  Vakare, apie 23 val. grįžtate namo į Kybartus

 Kelionės kaina Kybartų bendruomenės nariui – 20 EUR.,  ne Kybartų bendruomenės nariui -  26,00 EUR. 

 Į kainą įskaičiuota: · Kelionė komfortabiliu autobusu; · Kelionių vadovo paslaugos ir ekskursinė programa; · Kelionės dokumentų sutvarkymas.

 Į kelionės kainą neįskaičiuota: · Ekskursija „Karpių dvaro istorijos“ kaina - 2,00 EUR;

 · Pietūs „Sigutės koldūninė“ – 5,00 EUR asmeniui (sriuba ir karštas patiekalas);

 · Naminio vyno degustacija 7,00 EUR asmeniui.

Pastaba:

1. Pietauti ir dalyvauti naminio vyno degustacijoje gali tik norintys.

2.Vykti į ekskursiją gali  vakcinuoti nuo COVID-19 ligos, šia liga persirgę arba turintys COVID – 19 neigiamą testą.  Tai patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti registruojantis į ekskursiją.

Registruojamės kelionei iki rugpjūčio 24 d. vakaro, pas draudimo agentą Vitalių Šidiškį,  buvusiose Kybartų pašto patalpose. Tel. nr.  pasiteiravimui: 

Vitalius Šidiškis 8 618 28188 arba Vitas Katkevičius 8 612 85242

 


 





 

             BIRŽAI 2021.07.24

 Ekskursija Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Trukmė 1 val.)

(Biržų pilis J. Radvilos g. 3)

    Biržų pilies rūmuose yra įsikūrusi Biržų viešoji biblioteka ir Biržų krašto muziejus „Sėla”. Muziejaus 25-iose salėse galima pamatyti eksponatus, pasakojančius apie krašto istoriją ir kultūrą. Susipažinsite su arsenalo ekspozicija, išbandysite interaktyvų žaidimą.  Trukmė - 1 val. 

5 eur/asm + 20 Eur muziejaus gidas/grupei

 Pažintinė ekskursija po Biržų rajoną (gidas pasitinka grupę prie pilies)

    Ekskursija, kurios metu pasivaikščiosite pilies teritorijoje, pereisite ilgiausiu Lietuvoje 525 m. ilgio pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą, aplankysite Astravo dvaro parką, nuvyksite iki Kirkilų apžvalgos bokšto, kurio aukštis net 32 m., pasivaikščiosite pažintiniu taku su pontoniniais lieptais, taip pat nuvyksite iki karstinių įgriūvų, iš kurių garsiausia – Karvės ola, skaičiuojanti daugiau nei 200 metų.

    Trukmė: 2,5 -3 val.

50 Eur grupei+ 10 Eur programos administravimas

 Alaus degustacija ir vakarienė restorane „Alaus kelias“

(Alyvų g. 8, Biržai)

    Restorane yra galimybė užsisakyti vieną iš alaus kelio edukacijų, kurių siūloma net 7. Siūloma ne tik alaus, bet ir giros degustacija.  Nuo 20 Eur/asm.

Iš Kybartų miesto, nuo aikštelės prie Naujosios Apaštalų bažnyčios išvykstame 6 val ryto. Kelionės kaina vienam asmeniui 15-17 Eur. ( priklausomai kiek žmonių važiuosime). Planuojama važiuoti 42 ekskursantai.  Užsirašyti ekskurijai galima iki 2021-07-20 d. 17 val.

Daugiau informacijos: tel.  8 618 28188 Vitalius Šidiškis

 

 

 


   Prieš penkerius metus mus paliko kybartietis tautodailininkas, medžio drožėjas Kajetonas -Vitolis EISMONTAS. Tautodailininkas gimė 1931...