Mano nuotrauka
Kybartai, Vilkaviškis, Lithuania
Vitas Katkevičius - bendruomenės pirmininkas tel.+370 (612)85242 Milda Vaičaitienė - tarybos narė tel.Nr.+370(614)70383. Juozas Murinas - tarybos narys. Anelė Barkauskienė- tarybos narė. Vitalius Šidiškis- tarybos narys. Birutė Adomaitienė - tarybos narė. Žavinta Galinaitienė- tarybos narė.

Sėsimės prie Kūčių stalo







Gruodžio 21 d. 15 val. Kybartų m. bibliotekoje sėsimės prie Kūčių stalo ir laušime kalėdaitį. 
Organizatorius: Kybartų m. bibliotekoje veikiančio klubo "Vienišius" narės. 
Kviečiame visus norinčiuosius prisijungti. 
Tel. pasiteiravimui 864103399 arba 8-342-30693.

Kybartai turi daug perliukų



Kybartai turi daug perliukų,“ – sakė Kybartuose spalio 8 dieną kartu su gausiu būriu pedagogų besisvečiavusi Kauno pedagogų kvalifikacinio centro lektorė, I kategorijos gidė Sigutė Grigaliūnienė.
Lyjant lietui, nemažas būrys pedagogų iš Kauno vaikštinėjo po mažą, tačiau labai dažnai istorijoje minimą miestą – Kybartus.
Kelionė prasidėjo ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu virš geležinkelio bėgių linijų, nuo kurio matosi ne tik dalis Kybartų miestelio, bet ir trupinėlis kaimyninės Kaliningrado srities. Svečiai buvo sužavėti geležinkelio stoties istorijos – pastatyta 1870 metais, tai buvo aukščiausios klasės imperinė stotis, savo dydžiu vakarų Rusijoje nusileidusi tik Sankt Peterburgo geležinkelio stočiai. Dabar šios stoties išlikusi tik labai maža dalis ir tik kelios detalės primena didingąją istoriją.
Kita turistų traukos vieta Kybartuose – požemiai, esantys po geležinkelio stoties Maisto ir veterinarijos posto pastatu, pastatyti 1870 ir išlikę iki šių dienų. Manoma, kad šie rūsiai buvo įrengti gabenamų geležinkeliu maisto produktų šaldymui ir saugojimui. Tik 2002 metais remontuojant pastatą požemiai buvo pastebėti ir atkasti. Daugiau nei 100 metrų ilgio įspūdingi rūsiai ilgą laiką buvo apsemti vandens ir tik pašalinus vandenį, jie tapo prienami lankytojams. Manoma, kad požemių pabaigoje yra tuneliai, vedantys iki geležinkelio stoties ar net iki kitų objektų, tačiau jie dar neatkasti.
Kybartų svečiams, kaip ir kitiems, čia atvykstantiems ir besidomintiems istorija, parodytos ir kitos svarbios istorinės vietos: muitinė, bažnyčios, kurių Kybartai turi net keturias, Isako Levitano paminklinis biustas, kiti paminklai. Taip pat per atstumą nurodyta vieta, per kurią iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.
Žvelgiant į Kybartus turisto akimis, čia tikrai yra ką pamatyti – miestas turtingas istorinių perlų, yra kuo pasigrožėti ir apie ką kalbėti.
Tačiau ne viskas taip gražu, kaip galėtų būti: kaip ir minėjome, kai kurios vietos nurodytos tik per atstumą, nes jos apaugę žolėmis ir brūzgynais, o svečiai, atvykstantys į pažintinę ekskursiją, nesusiruošia „amunicijos“ tiek, kiek vykdami į „Misiją Sibiras“. Panašiai ir su požemiais, kuriuose ant raudonų plytų grindinio telkšo slidaus dumblo balos, matomos tik silpno apšvietimo  šviesai atsispindint jose. „Istorinio purvo reikia parsinešti ir namo,“ – kalbėjo viena pedagogė, išbridusi iš dumblino rūsio, bandydama nusiplauti batus baloje. Galbūt net ir pavojinga, tačiau smalsuolių tai nestabdo, jie džiaugiasi, nors ir neypatingomis sąlygomis galėję aplankyti tokią įspūdingą vietą tokiame mažame, kai kurių net merdinčiu laikomame, miestelyje.
Visa Užnemunės teritorija pedagogams paliko nemažą įspūdį, taip pat ir Kybartai, kuriuose, kaip sako pedagogės, tikrai yra ką pamatyti. „Berlyno, Paryžiaus  pastatai, bažnyčia, kurioje dirbo Sigitas Tamkevičius, Isako Levitano bei kiti paminklai, tarp kurių ir paminklas knygnešiams, geležinkelio stotis, ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio bėgių linijų, vienintelė gatvė Lietuvoje, pavadinta Č. Darvino vardu,  cerkvė, vieta, per kurią 1939 metais iš Lietuvos  pabėgo  Lietuvos prezidentas  A. Smetona… Be to, mes dabar esame Rusijos imperijos paskutiniame miestelyje. Besiruošiant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, tokių edukacinių programų dėka sužinome ir pamatome vis daugiau ir daugiau…“ – kalbėjo pedagogai ir dėkojo Kybartų bendruomenės pirmininkui Vitui Katkevičiui, suteikusiam galimybę pamatyti Kybartus turisto akimis.
Džiugu, kad yra besidominčių mūsų kraštu ir jo istorija, bet pats Kybartų bendruomenės pirmininkas pastebi, kad visa tai, ką sužino ir pamato svečiai, retas kybartietis yra girdėjęs: „Tiesiog jie nesidomi, jiems neįdomu.“
Kybartų bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus iniciatyva Kybartuose priimamos ekskursijos, svečiams parodomos istorinės vietos, jis pats apie miesto istoriją papasakoja ir parodo vietos įžymybes. V. Katkevičius – ne tik Kybartų bendruomenės pirmininkas, bet ir miesto ekskursijų gidas.  Pirmininkas džiaugiasi, galėdamas priimti  Kybartų miesto svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių.

Vien tik šiais metais Kybartus aplankė 12 didesnių ar mažesnių ekskursijų. Pirmininko teigimu, norėdami, kad Kybartai ir ateityje būtų ekskursantų lankomi,  privalome sutvarkyti  įėjimą į požemius, apšvietimą, išvalyti jį nuo šiukšlių ir dumblo, užsandarinti langus ir kt. Tam reikalingos ne tik lėšos, bet ir Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas, kadangi  pastatas, kuriame yra požemiai, priklauso šiai tarnybai.  Tačiau iki šiol su Maisto ir veterinarijos tarnyba dėl remonto atlikimo požemiuose dar nepavyko susitarti.











Nuotraukos ir tekstas Kybartų bendruomenės narės Lauros Čižauskienės

Kybartuose praūžė gatvės krepšinio turnyras





                                     
  Penktadienį, rugsėjo mėn. 9 d., naujai įruoštoje krepšinio aikštelėje Eitkūnų gatvėje  Kybartuose,  vyko 3x3 gatvės krepšinio turnyras „Sportuok ir būk sveikas“  Kybartų bendruomenės prizams laimėti. Projektas vykdomas trečius metus ir jį finansuoja Vilkaviškio rajono savivaldybė.
 Jau  valandą prieš varžybas prie aikštelės būriavosi įvairaus amžiaus krepšinio mėgėjai – nuo jauniausių  iki vyresnio amžiaus.

 Oras pasitaikė  itin vasariškas ir tai padėjo  krepšinio entuziastams pasinerti į kovų įkarštį –  vyko atkakli kova dėl organizatoriaus įsteigtų prizų, geros emocijos liejosi per kraštus, o dalyviai žiūrovams demonstravo akiai patrauklų žaidimą, kadangi prizai išties įspūdingi.
Tris pirmas vietas iškovojusios komandos buvo apdovanotos specialiai turnyrui pagamintais aukso, sidabro ir bronzos medaliais ir nemokama kelione į Kauno „Žalgirio“ areną stebėti Eurolygos varžybas kai žais „Žalgirio“ krepšinio komanda. Dviems tritaškių metimų nugalėtojams įteiktos gražuolės taurės ir nemokama kelionė į Kauno „Žalgirio“ areną stebėti Eurolygos varžybas.
Šiandieninis 3x3 krepšinio turnyras palyginti su tuo, kurį organizavome pirmaisiais metais yra ženkliai išaugęs. Turnyre dalyvavo 8 komandos, kuriose žaidė žaidėjai ne vyresni 19 metų  iš visų Kybartų seniūnijos bendruomenių,.
Turnyrui meistriškai vadovavo Kybartų bendruomenės tarybos narys, atsakingas už sporto renginius bendruomenėje, mokytojas Juozas Murinas.
Pirmąją vietą ir aukso medalius laimėjo komandos žaidėjai, kurie pasivadino „Agurkiniai“. Komandoje žaidė R. Astrauskas,  A. Alkevičius, K. Bradūnas, V. Burdulis. Jie rezultatu 14:4 nugalėjo

antrąją vietą iškovojusius ir sidabro medaliais pasipuošusius  „Nemoku žaisti“ komandos žaidėjus H. Krašauską, M. Grybą, O. Remeiką.
Trečią vietą  laimėjo  „Užgelškelės “ komanda( I. Mačiokaitis, D. Ziegoraitis, I. Kasparavičius, T. Račkauskas) dramatiškoje kovoje 9:8 įveikusius ,,Šeimininkų“ komandą..
Populiarųjį tritaškių metimų konkursą laimėjo D. Ziegoraitis ir I. Kasparavičius iš „Užgelškelės“ 
Turnyras vyko labai sklandžiai, vyravo šilta ir draugiška atmosfera.
Turnyro svečiu ir renginio globėju buvo daugkartinis Lietuvos ir Pasaulio kovinės savigynos čempionatų nugalėtojas, Pasaulio bušido čempionatų prizininkas, bušido turnyrų Japonijoje nugalėtojas Kęstutis Smirnovas.
2016m. lapkričio mėn. 4 d. krepšinio turnyro „Sportuok ir būk sveikas“ Kybartų bendruomenės prizams laimėti nugalėtojai vyko į Kauno „Žalgirio “ areną stebėti krepšinio rungtynes kai žaidė Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Darussafaka“ krepšinio komandos.















                                                 Bendruomenės pirmininkas   Vitas Katkevičius

Kelionė po Slovakijos Tatrų kalnus, miestelius ir kaimelius



Liepos 21 - 24 dienomis Kybartų bendruomenės nariai leidosi į kupiną  įspūdžių kelionę po Slovakijos Tatrų kalnus, miestelius ir kaimelius.
Pirmoji mūsų laukianti pramoga buvo plaukimas Dunajeco upe Lenkijos - Slovakijos pasieniu, kuri paliko didžiulį įspūdį tiek suaugusiems tiek vaikams. Plaustais, talpinančiais po 15 žmonių, plaukėme ir grožėjomės vietovės gamta. Dunajeco upe plaukėme kartu su vietiniais gyventojais, kurie apsivilkę nacionaliniais rūbais visos kelionės upe metu mums pasakojo įvairias šio krašto legendas ir istorijas. Ant kranto užsukome į Pianini chatą. Ten mus svetingai pasitiko užeigos šeimininkas. Kalnų namelyje galėjome ne tik maloniai pabendrauti, bet ir paragauti nacionalinių patiekalų. Tuo metu  puikiai leidome laiką vasaros laiko terasoje. Vakarop sugrįžome į viešbutį Slovakijos kaimelyje. Sužavėjo tai, kad viešbučio šeimininkai ir darbuotojai mus labai šiltai sutiko. Pats viešbutis buvo išskirtinis ir tuo, kad per langą galėjome matyti Tatrų kalnus ir nuostabiai prižiūrėtą bei įvairiomis gėlėmis apsodintą vietos kaimelį.
Antrąją kelionės dieną mūsų laukė ekskursija po Belianska stalaktitų, stalagmitų urvus. Leidomės požemine trasa ir  grožėjomės įspūdingu požeminiu pasauliu. Urvuose įvairių šviesos efektų ir garsų pagalba buvo sukurta mistiška atmosfera. Tai tikri gamtos  stebuklai !!!
Po pietų atvykome į Aukštųjų Tatrų kurortą  – Štrbske Pleso. Keltuvais pasikėlėme į  Solisko chatą ir kopėme į Predne Solisko viršūnę. Kopimas į kalną ne vienam iš mūsų parodė kiek turime ištvermės.
Pakeliui į viešbutį užsukome Smokovece paragauti mineralinio vandens tiesiai iš šaltinio, įsigijome suvenyrų ir lauktuvių artimiesiems. Vakare mūsų laukė ir tradicinė vakarienė Koliboje. Tai nacionalinė Slovakų užeiga, kurioje groja čigonai su šios šalies nacionaliniais muzikos instrumentais. Čia mūsų laukė daug staigmenų ir netikėtumų. Vakarienės metu vaišinomės tradiciniais šio krašto patiekalais. Smagiai pavakarojus  grįžome į viešbutį - pensioną nakvynei.
Trečiąją kelionės dieną leidomės į kalnų žygį, grožėjomės aukštųjų Tatrų kalnų peizažais. Su mumis vyko šauniausia gidė Marija, kuri mumis rūpinosi ir pasakojo įdomiausias šio krašto legendas ir istorijas. Iš Tatranská Lomnicos  keltuvais kėlėmės iki Skolnate ežero. Pasigrožėjome nuostabiais vaizdais: Lomnicky Štit  ir Lomnicke Sedlo viršune. Po pietų vykome į maudynes terminiuose šaltiniuose po atviru dangumi Vrbove. Vykdami link Lietuvos pakeliui aplankėme ir pasivaikščiojome po naktinę Krokuvą. Pasigrožėjome architektūros stebuklais: Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Domininkonų ir Pranciškonų vienuolynais, Didžiausia viduramžių aikšte, Šv. Marijos bazilika, Senaisiais šv. Floriono vartais, pamatėme Barbakaną. Vėlai vakare  pajudėjome link namų.
Ši kelionė buvo suorganizuota Kybartų bendruomenės tarybos, padedant Kelionių organizatoriui UAB „Poilsis ir mes"  Ji suorganizuota taip, kad būtų galima kuo geriau pajusti ir susipažinti su Slovakijos gamta ir kultūra. Ypač buvo smagu pamatyti turistų dažniausiai lankomas vietas, kurios sužadino norą ten sugrįžti dar kartą.  Gamtos grožio ir žmonių nuoširdumo neįmanoma nupasakoti – viską reikia pamatyti ir pajusti. Kelionės pabaigoje dėkojome puikiai gido ir vairuotojų komandai, kurie nuoširdžiai rūpinosi visų mūsų gerove  kelionės metu.                 
 Dar kartą AČIŪ!!!

                                                                                












                                                                                                                           

Būsimos gatvės pavadinimas priklausys nuo kybartiečių nuomonės



2016m. birželio mėn. 4 d.„ Santakos“  laikraštyje  pasiūlyta diskusija dėl gatvės pavadinimo  kurią, prasiplėtus  Kybartų miesto riboms į Daugėlaičių kaimą , nuo L.Prūseikos gatvės pietų  kryptimi, numatoma naujai suprojektuoti.
Kybartų bendruomenės ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo dauguma bendruomenės narių , Kybartų seniūnas Romas Šunokas siūlė pritarti, kad naujoji gatvė būtų pavadinta kybartiečio Antano Ziegoraičio vardu.
Diskusijų metu buvo išsakytos įvairios nuomonės, teikiami ir kiti pasiūlymai, buvo raginimų neskubėti, įvertinti ir pasverti visus už ir prieš, tuo labiau, kad  šio klausimo sprendimui neturime patirties, nėra nusistovėjusios tvarkos ar vertinimo kriterijų, kuriais būtų galima vadovautis, kaip kad nėra ir iniciatyvinės grupės kuri autoritetingai sugebėtų įvertinti ne tik teikiamus pasiūlymus, bet ir pasiūlytų kandidatų kriterijus ir nuopelnus. Skubotai, nepakankamai motyvuotas sprendimas, liečiantis vieną ar kitą asmenybę, gali iššaukti kybartiečių priešpriešą ir netgi pažeminimą pretendentų atžvilgiu. 
Išties,  Antanas Ziegoraitis Vilkaviškio  rajono garbės pilietis, daug nusipelnęs muzikos srityje.  Bet ne mažiau nusipelnę yra ir kiti kybartiečiai, Vilkaviškio rajono garbės piliečiai:
 Kybartuose gimęs ir Vokietijoje gyvenęs,  Kazimieras Noreika, kuris pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais vargingiau gyvenantiems žmonėms, nuolat teikė materialinę pagalbą, nepailsdamas vežė daugybę įvairios labdaros, tiekė Vilkaviškio rajono gydymo įstaigoms medicininę įrangą, įvairią labdarą globos namams. Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas suteiktas už ypatingus nuopelnus ugdant tautinę savimonę ir patriotiškumą, labdaringą veiklą, kultūros puoselėjimą.
Kazimieras Noreika mirė 2004 m. rugsėjo 20 d.
Kybartietis Juozas Iešmantavičius Vilkaviškio rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas, savivaldos veikloje dalyvavo nuo 1965 metų. Jis daug kartų įvertintas už svarų indėlį ir nuopelnus dirbant bei tarnaujant Kybartų miesto ir viso rajono gyventojams: 2011 m. tapo Profesijos Riteriu. Šį titulą už ilgametį darbą, ištikimybę savo profesijai, aktyvią visuomenę veiklą jam suteikė Lietuvos pramoninkų konfederacija. Daugybę apdovanojimų ir padėkų įteikta už nuoširdžią pagalbą ir paramą, už nuoseklų darbą ir pasiektus rezultatus, už paramą sportui ir jaunimo veiklai.
 J. Iešmantavičius mirė 2013 m. rugsėjo 26 d..
Taip pat siūloma gatvę pavadinti Leono Prapuolenio vardu ir t.t..
Kad ir kokie šie piliečiai būtų garbingi, bet  juos negalime lyginti su Jonu Basanavičiumi, Leonu Prūseika, Steponu Darium ir Stasiu Girėnu, Vytautu Montvila, Jonu Biliūnu ir kt., kurių vardais pavadintos Kybartų miesto gatvės.

Bendruomenės nariai susirinkime nepritarė seniūno Romo Šunoko siūlymui  naujai formuojamai gatvei suteikti maestro Antano  Ziegoraičio vardą. Jie teigė, kad gatvė turėtų būti pavadinta  neutraliu, o ne žmogaus pavardės  pavadinimu. Tik viena bendruomenės narė iš 39 šiai gatvei siūlė suteikti Antano Ziegoraičio vardą.
Diskusijų metu  buvo siūlyta įvairių gatvės pavadinimų, bet vieningos nuomonės nebuvo. Bendruomenės nariai  įgaliojo bendruomenės tarybą pasiūlyti  neutralų gatvės pavadinimą ir jį pateikti Kybartų seniūnui. Taryba 2016-05-13 dieną posėdžio metu  pasiūlė gatvei suteikti „Saulėtekio“  pavadinimą. Bendruomenės tarybos nutarimas pateiktas Kybartų seniūnui.
Siūlymų jau yra, tikimės, kad bus įsiklausyta į kybartiečių nuomones.

             

                 Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius
Kybartų miesto seniūnaitis  Vitalius Šidiškis
     Kybartų miesto seniūnaitė Anelė Barkauskienė





Keliavome dviračiais


Aš, dviratis ir žvyrkelis: pirmoji kelionė šią vasarą
Šią kelionę organizavo Kybartų bendruomenė 2016 m. birželio 3 dieną
Pažintinė dviračių trąsa  Kybartai- Virbalis- Virbalgirio botaninis- zoologinis valstybinis draustinis- Pajevonio apylinkės kaimai.
Dviračiais nuvažiavome 19 km. Iki Virbalio dviračių pėdalus mynėme asfaltuotu keliu ir betonine danga,  tačiau likusią  dalį-  žvyrkeliais ir miško keliukais.
Kelionės metu aplankėme išnykusius arba jau nykstančius kaimus.
Pajevonio apylinkės Nevadolės kaime likę tik trys apgyvendintos sodybos. Vienoje šio kaimo sodyboje gyvena pašto balandžių augintojas- balandininkas Vitalius Gudaitis,  turintis apie 70 pašto balandžių. Šie balandžiai-  įvairių varžytuvių prizininkai.  Šeima balandžius augina nuo neatmenamų laikų. Balandininkas juos augina ir  treniruoja nuo pat vaikystės, meilę šiems gudriems paukščiams perėmė iš savo tėvo. Juos augino ir Vitaliaus senelis.  Vitaliaus treniruojami balandžiai nuolat dalyvauja balandžių lenktynėse.
Dvirtininkams buvo garbė pamatyti prizus ir taures, kurias balandžių varžybose iškovojo Vitaliaus balandžiai. Vitalius su kitais Lietuvos balandininkais šiuos paukščius,  parskridimui į namus, veža į pietinę Lenkiją, Vokietiją, Latviją... ir jie gana greitai ir tiksliai paskrenda pas savo šeimininką į namus. Pamatėme  taures, kurios iškovotos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje. Žygio dalyviai laikydami taures įsiamžino nuotraukose. Išvykdami padėkojome sodybos šeimininkams už jų triūsą auginant ir  puoselėjant balandžius, gražiai tvarkomą sodybą. Atminimui  puikiam balandininkui Vitaliui padovanojome bendruomenės nario Kajetono Eismonto išdrožtą šaukštą.

Virbalgirio draustinyje, medžiotojų poilsiavietėje, poilsio metu vyko atrakcionai, šaudymo į taikinius varžytuvės tarp moksleivių. Taikliausiai šaudė Kybartų gimnazijos auklėtinis Paulius Liorančas, surinkęs 36 taškus, antras buvo Tadas Račkauskas- 33 taškai, trečias - Tomas Vieraitis- 24 taškai. Mergaičių šaudymo varžytuvėse pirmąją vietą, surinkusi 17 taškų, iškovojo Ieva Antanavičiūtė, antrąją vietą- su 16 taškų Diana Želvytė, trečiąją- su 10 taškų Vilma Kokanskytė. Pirmųjų vietų laimėtojai buvo apdovanoti prizais.
Bendruomenės moterys žygio dalyviams išvirė labai gardžią grikių košę. Tokia pat košė namuose nebūtų tokia skani, lauke, ir dar pasivažinėjus dviračiais, ją valgėme pasigardžiuodami. Arbata buvo paruošta tik iš natūraliai augančių įvairių žolelių: šalmėčių, čiobrelių ir kt.
Į Virbalgirio miško poilsiavietę, pas dviratininkus  atvyko ir bendruomenės bičiuliai- Kybartų policijos nuovados vyresnysis tyrėjas Saulius Jurkšas, tyrėja Kristina Grybaitė ir tyrėjas Andrius Bernota, taip pat  Pajevonio girininkijos eigulys Andrius Vaičaitis.
Policininkai papasakojo apie savo nelengvą darbą. Priminė pagrindines saugaus eismo taisykles dviratininkams, pėstiesiems. Žygio dalyviai pasidžiaugė, kad Kybartų policijos nuovadoje dirba tokie puikūs, su suaugusiais ir mokiniais mokantys bendrauti darbuotojai.
Pajevonio girininkijos eigulys Andrius Vaičaitis papasakojo apie Virbalgirio botaninį- zoologinį draustinį. Sužinojome, kad tai vienintelis Lietuvoje miškas kuriame 60% medžių yra liepos. Miškas užima 367,89 hektarų plotą. Virbalgirio draustinis įsteigtas 1960-09-27, siekiant išsaugoti unikalų liepyną su įvairiarūše fauna. 2004-03-05 įtrauktas į Natura 2000 tinklą, dėl pelkėtų lapuočių miškų, skroblynų ir didžiojo auksinuko buveinės.
Žygio dalyviai dėkojo svečiams, kad atvyko į Virbalgirio miško poilsiavietę, papasakojo apie savo darbą ir ateities planus.
Prisiminimui apie dviratininkų žygį, Kybartų bendruomenės  pirmininkas, svečiams įteikė po suvenyrą.
Žygyje dalyvavo  Kybartų K. Donelaičio gimnazijos Ic klasės gimnazistai ir jų klasės vadovė Rita Bylienė, o taip pat ir ne mažas būrys Kybartų miesto gyventojų, ne bendruomenės narių.
Bendruomenės taryba mananti,  žygius dviračiais rengti kiekvienais metais, pirmomis vasaros dienomis. Tikimės, kad pritarimo sulauksime ir iš visuomenės.


Į namus grįžome gerai pailsėję, kupini geros nuotaikos ir susibičiuliavę.