Bendruomenės nariai Veličkų druskos kasykloje

2010 m. liepos mėn. 17 dieną Kybartų seniūnijos bendruomenės nariai lankėsi Veličkų druskų kasykloje Lenkijoje.

Veličkos druskų kasykla tai – viena seniausių pasaulyje įmonių, dirbanti nuo 13a. 3,5 km ilgio druskos koridoriai veda į paslaptingą pasaulį. Nusileidę į 135m. gylį, pamatėme puikias skulptūras, sukurtas iš druskos, požeminį ežerą, bažnyčią, kurioje viskas, net šviestuvai ir paveikslai, padaryti iš druskos.

Apie Veličkos druskų kasyklas, taip pat įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, prieš kelionę teko nemažai girdėti, tačiau tai, ką išvydome, pranoko visus lūkesčius. Žmonės per amžius čia sukūrė nuostabų požeminį labirintą, kurio gylis siekia 327 metrus, o išsiraizgiusių požeminių koridorių bendras ilgis – apie 250 kilometrų. Mums buvo parodoma tik 3 procentai šio požeminio pasaulio. Ir tai – ne paprasta šachta, o technikos ir meno šedevras. Viduramžiais, kai druska buvo didesnė vertybė nei dabar – nafta, pajamos iš šių druskų kasyklų sudarė net iki trečdalio karaliaus iždo pajamų. Čia niekada nedirbo vergai ar belaisviai. Druskų kasyba visada buvo pavojingas, bet gerai apmokamas darbas. Kasyklų istoriją pasakoja ne tik gidai, bet ir iš druskos sukurtos skulptūros, manekenai. Po žeme dabar yra muziejus, parodų ir koncertų salės, kavinė, kelios koplyčios ir didybe pribloškianti bažnyčia, pavadinta kalnakasių globėjos šv. Kingos vardu. Ši bažnyčia yra tikras šedevras – altorius, skulptūros, bareljefai, netgi sietynai čia pagaminti iš druskos. Bažnyčia pradėta kurti 101 metro gylyje XIX a. pabaigoje ir beveik baigta tarpukariu.
Po kelionės į Veličkos požemius visa mūsų grupė sutarė – jau vien dėl šio stebuklo buvo verta atvažiuoti į Krokuvą. O pats miestas, kuriame tiek daug lietuvių pėdsakų, kviečia dar ne kartą sugrįžti.

Nuo Vavelio pradėjome pažintį su Krokuva, jau atšventusia savo įkūrimo tūkstantmetį. Krokuvoje gyvenvietės būta dar seniau, tačiau miesto istorijos metraštis skaičiuojamas nuo 1000-ųjų metų, kai buvo įkurta Krokuvos vyskupija ir ant Vavelio kalvos pradėta statyti katedra.

Vavelio kalvoje, kuri juosiama gynybinių mūrų, svarbiausi lankytini objektai yra du – renesansiniai Valdovų rūmai ir eklektiška, per amžius daugybės architektūros stilių paliesta šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedra. Ekskursija po ją – lyg Lietuvos ir Lenkijos istorijos vadovėlio sklaidymas. Mes pažintį su katedra pradėjome nuo garbingoje vietoje stovinčio Jogailos sarkofago. Čia palaidoti ir aviakatastrofoje tragiškai žuvusių Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio ir jo žmonos Marijos palaikai.

Šioje katedroje lietuvių kunigaikštis susituokė su Jadvyga, čia buvo karūnuoti ir kiti Lenkijos bei Lietuvos valdovai.

Bendruomenių sąskrydis Vištytyje

              2010 m. liepos mėn. 2-3 dienomis Vilkaviškio kaimo bendruomenių sąjunga pakvietė seniūnijų kaimo bendruomenes į sąskrydį Vištytyje, kuris vyko vaizdingoje šaltalankių giraitėje.
Sąskrydyje dalyvavo ir Kybartų seniūnijos kaimų bendruomenės.
Pirmąją šventės dieną vyko senovinio paveldo patiekalo pristatymas. Mūsų seniūnijos pagamintas duonos,vandens ir uogų  „mutinys“, kurį pristatė Kybeikių bendruomenė, buvo įvertinta prizu.
Vakare buvo uždegtas draugystės laužas, prie kurio vyko judrieji žaidimai. Be to kiekviena seniūnija į orą paleido trispalvį (geltoną,žalią,raudoną) žibintą. Sąskrydyje taip pat dalyvavo ir svečiai iš Lenkijos.
Geros nuotaikos netrūko. 

Padėka Kybartų bendruomenei už tautiškumo puoselėjimą

2018m. rugpjūčio mėn.  18d. Antanave, buvo iškilmingai paskelbti Marijampolės apskrities rajonų laureatai ,,Tautos šimtamečiai ąžuola...