SENŲJŲ KYBARTŲ KAPINIŲ ISTORIJA


Tai ilgamečio Kybartų istorijos tyrinėtojo, gimusio šiame mieste, vėliau gyvenusio Kaune, Vytauto MICKEVIČIAUS rašinys. Jį autoriaus užbaigė prieš išeidamas į Amžinybę.

Besidomėdamas Kybartų istorija, dažnai susidurdavau su duomenų trūkumu, tekdavo kurti įvairias hipotezes ir tikrinti, kaip jos atitinka tikrovę. Kartais pavykdavo, o kartais ir ne, tekdavo ilgai laukti, kol aptikdavau naujų duomenų, patvirtinančių, koreguojančių ar net visiškai paneigiančių pradinę versiją.
Senųjų Kybartų kapinaičių vietos paieška irgi truko ilgai, gal penkerius metus, o galutinį tašką padedu tik dabar.
Kybartai dokumentuose pirmą kartą paminėti 1561 metais, nors kaimas įkurtas anksčiau – gal net daugiau kaip pusšimčiu metų. Karalius Zigmantas III Vaza Kybartų kaimą 1598–1609 m. užrašė Virbalio bažnyčiai: pagal J. Totoraitį, buvo užrašyti 4 ar 6 ūkininkai, ir tada visas kaimas priklausė bažnyčiai, bet gerokai anksčiau sudarytame 1561 metų Jurbarko ir Virbalio inventoriuje Kybartų kaime surašyta net 20 ūkių. Taigi bažnyčiai galėjo priklausyti tik pusė Kybartų kaimo. Mums svarbiau daug vėlesnis faktas: pasirodo, 1696 metų Virbalio bažnyčios vizitacijos akte rašoma, jog Virbalio klebonas savo lėšomis Kybartų kaimo kapinaitėse pastatė koplyčią, o joje – šv. Jurgio Kentėtojo altorių, kad žmonėms būtų patogiau šv. Mišių klausyti. Štai čia ir užsimezgė intriga: o kurgi tos kapinaitės buvo, kokioje vietoje? Kas ten dabar?

Dovanota ekskursija po Kybartus

Šeštadienį Kybartų bendruomenė kvietė kybartiečius ir miesto svečius į nemokamą ekskursiją „Pėsčiomis po istori...