Kybartuose šiaurietiškasis ėjimas























Šiaurietiškas ėjimas (Nordic Walking) kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo pratimą. Šiaurietiškas ėjimas tapo žinomas už Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje.
Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę, tinkančią bet kokio amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės¹. (Jei sergate, vartojate vaistus arba gydytojai jums rekomendavo riboti fizinį aktyvumą, prieš pradėdami šiaurietiško ėjimo treniruotes, pasikonsultuokite su gydytoju).
 Šiaurietiškas ėjimas plačiai taikomas kaip gydymo forma ir yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms.
Šiaurietiškas ėjimas kaip bendro fizinio pasiruošimo ar reabilitacijos po traumų priemonė dažnai pritaikomas ir sporte.
Cooper institutas (Dallas, JAV) atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama palyginti šiaurietišką ėjimą su paprastu greitu ėjimu. Šis tyrimas parodė, kad šiaurietiškas ėjimas padeda sudeginti 47% daugiau kalorijų bei sunaudoti daugiau deguonies, negu paprastas ėjimas be lazdų tokiu pat greičiu.
Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai:
  • lengvai išmokstamas;
  • iki 30% mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
  • atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
  • veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
  • vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
  • gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
  • aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;
Visi naujausi psichologiniai ir fiziologiniai tyrimai patvirtina, kad mūsų kūnas ir siela yra visuma bei veikia vienas kitą. Jei esame prastos fizinės formos, mus dažniau aplanko liūdnos, pesimistinės mintys, mažėja produktyvumas darbe, atsiranda įtampa asmeniniuose santykiuose. Jei mūsų kūnas yra sveikas, smegenys gauna pakankamai deguonies, esame kūrybiški ir energingi, kasdienius darbus atliekame greitai ir su malonumu.

Šiaurietiškam ėjimui naudojamos lazdos.
Lazdos reikalingos tam, kad žmogus atsistumtų. Tai nuima apkrovą nuo sąnario, čiurnos kelio, klubo sąnario. Paspaudžiame ant lazdos ir ją stumiame. Darome mostą atgal, stumiame atgal, tuo pačiu metu lazda, sukibdama su žeme, stumia mus į priekį, mes įgauname pagreitį. Sulig paspaudimu mes įdarbiname viršutinės kūno dalies raumenis kaip dirbant su treniruokliu.
 – Einant su lazdomis, dirba daugiau raumenų, negu einant be lazdų. Kokie dar šio ėjimo privalumai, nauda žmogui?
 – Dar labai didelis privalumas žmogui yra buvimas lauke, gamtoje ir gryno oro dozė. Ėjimas, galima sakyti, yra meditacija. Tiesiog reikia stebėti, kaip keičiasi gamta bent pusvalandį, bent dvidešimt minučių. Labai gerai, jei žmogus gali  laiko tarpą skirti šiaurietiškam ėjimui.
 Eidami su lazdomis, kilnodami rankas, darome mostą ir, žinoma, kvėpavimas pasidaro ritmingesnis, gilesnis nei įprasta. Einant vienodu ritmu ar keičiant ritmą, giliau įkvepiant, iškvepiant, į mūsų kraują patenka daugiau deguonies, nustoja skaudėti galvą, praeina migrenos skausmai. Žinoma, jie nedingsta, bet sumažėja. Nuotaika pasitaiso, darbingumas padidėja.
Kybartų bendruomenė, organizavo šiaurietiško ėjimo kursus ne tik bendruomenės nariams, bet ir miesto gyventojams. Pirmasis mokymas įvyko birželio mėn.  25 dieną. Antrasis - liepos 9 dieną. Jau apmokyta virš 60 žmonių. Ir visi jau savarankiškai vaikšto. Trečias šiaurietiškojo ėjimo mokymas vyko rugpjūčio mėn. 13 dieną. Šiaurietiškuoju  ėjimu ėjome Kybartų miesto gatvėmis.. Jeigu ankstesni ėjimai buvo ant minkštos dangos- žolės ar miško takeliais, tai šį kartą vaikščiojome  šaligatviais ar kieta kelio danga. Dėl didelio karščio  žygeivių skaičius buvo negausus. Mūsų žygis Pavištyčio poilsiavietėje rugpjūčio 20 dieną, pranoko visus lūkesčius. Oras - puikus, žygio trasa irgi puiki. O kur pušyno kvapas.... . Taip pat aplankėme Vištyčio piliakalnį. Grįžome į namus nepavargę ir labai geros nuotaikos. Žygyje dalyvavo ir viešnia iš Kanados Jolanta.
Šiaurietiškam ėjimui į Merkinės apylinkes autobusu išvykome  rugsėjo 12 dieną 7 val. 30 min. Į šią kelionę vyko 33 žygeiviai. Tai buvo pati įspūdingiausia kelionė ir ėjimas pėsčiomis Nemuno pakrantėmis. visi labai patenkinti. Ėjome  ne tik Nemuno krantu, bet ir puikiais pušynais. Lankėmės Merkinės apžvalgos rate, muziejuje, piramidėje, buvom užlipę ant Merkinės piliakalnio. 
 Rugsėjo mėn. 25 d. , aplankėme Kybartiečių žudymo vietą 1941 metais, padėjome gėlių prie paminklo nužudytiesiems. Šį vakarą praėjome virš 5 km. bet nepavargome. Žygeiviai  pripažino, kad ėjimas šiaurietiškuoju būdu yra daug lengvesnis ir sveikesnis už ėjimą be specialių lazdų. Taip pat pabuvojome garsiuosiuose   Kybartų rūsiuose. Sugrįžę į bendruomenės namus pasidžiaugėme, kad sumanymas įgyvendinti šiaurietiškojo ėjimo projektobuvo labai naudingas.  Vakarebuvo galimybė pažiūrėti skaidres, kaip buvo įgyvendinamas šis projektas. Skaidrėse įamžinta kaip pirmieji užsiėmimai taip ir visas šiaurietiškasis ėjimas. Eiti šiaurietiškuoju ėjimu buvo apmokyti 128 žygeiviai.  
Projektas dalinai buvo finansuojamas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Iki naujų susitikimų.







Dovanota ekskursija po Kybartus

Šeštadienį Kybartų bendruomenė kvietė kybartiečius ir miesto svečius į nemokamą ekskursiją „Pėsčiomis po istori...