KYBARTŲ ISTORIJA TRUMPAI




Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo, apie 1900 m.
Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.
1919 ir 1924 m. miesto teisės suteiktos pakartotinai. 1919 m. įkurtas vienas pirmųjų futbolo klubų Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2010 m.

1895 m. -2 364 gyventojai
1923 m. - 6300 gyventojai

1931 m.-  6731 gyventojai

1939 m.-  7337 gyventojai

1959 m.-  6244 gyventojai

1970 m.- 6 435 gyventojai

1974 m. - 6700 gyventojai

1976 m. - 6800 gyventojai

1979 m.-  6676 gyventojai

1989 m.-  7064 gyventojai

2001 m.-  6556 gyventojai

2010 m.-  6173 gyventojai
Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.
Žymūs žmonės
Isakas Levitanas (1860–1900), rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
Algimantas Apanavičius (g. 1935), kompozitorius
Algimantas Liubinskas (g. 1951), futbolo treneris, politinis veikėjas
Vladas Buragas (g. 1953), poetas, rašytojas, redaktorius, politinis veikėjas
Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (g. 1966), atlikėja, LR Seimo narė
Edgaras Montvidas (g. 1975), dainininkas (tenoras)

MOKĖSI ŠIAURIETIŠKOJO ĖJIMO



Kybartų bendruomenė kvietė visus pageidaujančiuosius išbandyti vis populiarėjantį šiaurietiškąjį ėjimą. Apie mieste šiaurietiškai žengtus pirmuosius žingsnius redakcijai pranešė bendruomenės pirmininkė Milda Vaičaitienė.
Nors pirmoji pamoka vyko žvarbią ir vėjuotą dieną, tačiau žmonės patyrė, kad sportuoti net ir darganotu oru lauke visai smagu. Šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimas truko pusantros valandos. Kybartiečiams įvairių šios sporto rūšies subtilybių atskleidė patyręs treneris Laimontas Rakauskas.
Pirmiausia žmonės klausėsi teorinių žinių apie šiaurietiškąjį ėjimą. Treneris apibūdino šią sporto šaką, priminė judėjimo poveikį sveikatai.
Per praktinę užsiėmimo dalį mokytasi apšilimo pratimų bei šiaurietiškojo ėjimo technikos. Treneris L. Rakauskas žmonėms individualiai parinko specialias lazdas, kiekvieną asmeniškai pamokė taisyklingų judesių.
Minėtas kybartiečių užsiėmimas – viena iš Vilkaviškio rajono bendruomenėse vykdomos visuomenės sveikatos rėmimo programos „Šiaurietiškas ėjimas – ypač efektyvi fizinio aktyvumo forma ir patikima lėtinių neinfekcinių ligų prevencija“ veiklų.
Pamokomis siekiama pristatyti visiems prieinamą būdą pasportuoti, padėti žmonėms išmokti judėti taisyklingai, populiarinti efektyvią sveikatos stiprinimo priemonę.
Įgyvendinant programą ketinama surengti šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimus ir kitose rajono bendruomenėse. Artimiausias užsiėmimas planuojamas bendruomenėje „Virbalio vartai“.
Bendruomenės, kurios norėtų pasimokyti šiaurietiškojo ėjimo, gali kreiptis į trenerį L. Rakauską tel. 8 698 37 100.
Renata VITKAUSKIENĖ

Pažintinė ekskursija į Krokuvą, Veličkos druskų kasyklas, Ojcovo parką ir kt.

  KROKUVA. VELIČKOS DRUSKŲ KASYKLOS   PROGRAMA (2024 m. gegužės 18-19 d. (šeštadienis, sekmadienis)   Jei galingosios Romos imperijos la...