KYBARTŲ BENDRUOMENĖ

Šiltojo sezono palydėtuves vainikavęs ralio finišas ir Kybartuose

Šeštadienio vakarą mažąja Lietuvos kultūros sostine tituluojamų Veisiejų miesto parke vykusias šiltojo sezono palydėtuves netikėtomis varsomis praturtino čia finišavęs istorinių automobilių ir motociklų ralis, kurį jau devintą kartą surengė VšĮ „Saugus ratas“.

Papuošė Veisiejų miesto šventę

Aidint vario dūdoms ir susirinkusiųjų plojimams į miesto parką atriedėjo įspūdinga keturių dešimčių antikvarinės technikos kolona, nejučia virtusi visuotinės traukos objektu.

Ralio dalyviai nesistebėjo susirinkusiais į šventę, kurie panoro nusifotografuoti šalia parke išrikiuotų eksponatų, vertų ir rimčiausių muziejų salių, bei iš pirmų lūpų išgirsti, kaip reikia mylėti ir puoselėti šią techniką, kad 40-50 metų senoliai atrodytų lyg vakar nuriedėję nuo surinkimo konvejerių.

Miestelio seniūnas Zenonas Sabaliauskas, pasveikinęs visus renginio dalyvius, palinkėjo jiems tokios pat neblėstančios meilės istorinei technikai ir ryžto rodyti ją žmonėms, dar daug tokių žygių ir, žinoma, sugrįžti į tradicinę Veisiejų žmonių susitikimų vietą.

Tokį nuoširdų bendravimą šio ralio dalyviai patyrė ne tik čia. Pakili nuotaika lydėjo renginio atidaryme Vilkaviškyje. Kybartuose ralio dalyvius priėmė Kybartų bendruomenė.

Lazdijų merės taurė – į Vilnių...

Lazdijų centre vykusios slalomo varžybos merės Ausmos Miškinienės taurei laimėti buvo paskutinės iš 199 kilometrų distancijos, buvusios ralio programoje ir privalomos dalyviams.

Tačiau jos buvo atkaklios ir azartiškos, o svarbiausia – kaip ant delno matomos varžybas stebėjusiems ir, regis, labai suinteresuotiems žiūrovams.

Lenktynes, pasveikinusi miestelėnus ir čia susirinkusius miesto svečius bei visus ralio dalyvius su besibaigiančia itin šilta vasara, stebėjo ir pati merė su šeima. Beje, A. Miškinienė prasitarė ir pati svajojanti įsigyti istorinį automobilį.

Lazdijų merės A. Miškinienės taurė šįkart iškeliavo į šalies sostinę, o ją pati merė įteikė greičiausiai distanciją įveikusiems vilniečiams Edgarui Latiškevičiui ir Pauliui Balčyčiui, kurie vairavo 1986 m pagamintą „Ford Sierra“ automobilį.

... o pagrindinis prizas – į Kauną

Pagrindinį rėmėjų įsteigtą prizą – naujitelaičių „Goodyear“ padangų komplektą – išsivežė bendrosios ralio įskaitos nugalėtojai, kauniečiai Darius ir Vilius Gaidukevičiai, vairavę 1973 m gamybos „Mercedes Benz 280CE“ automobilį ir pranokę visus konkurentus „Oldtimer“ (iki 1980 m. gamybos) ir „Youngtimer“ (iki 1990 m pagaminta originali technika) klasėse.

„Yongtimer“ įskaitos nugalėtoju jau antrus metus paeiliui tapo Vidmantas Kažukauskas, kuriam šiemet talkino žmona Janina. Vilniečiai vairavo 1984 m „Mercedes Benz 240D“.

Antrąja vietą iškovojo irgi šeimyninis duetas - Romas ir Jolanta Jakubauskai iš Alytaus, vairavę metais senesnį nei varžovai „Ford Capri“, o trečiąją – jungtinis vilniečio ir alytiškio Mariaus Rėklaičio ir Lino Žvinakevičiaus ekipažas su „Porsche 944 Turbo“.

Dar atkaklesnė kova virė senesnių – „Oldtimer“ automobilių klasėje, kurioje „Saugaus rato“ rengiamų ralių istorijoje antrąją pergalę iškovojo kauniečiai Erdvilas ir Rima Ališauskai, vairavę šiemet 40-tį „atšventusią“ „Porsche 911“.

Pirmą kartą Erdvilas tokią pergalę kartu su Gintautu Mauricu šventė prieš dvejus metus Jonavos rajono keliais vykusiame „Jonų ralyje“.

Antrąją vietą kiek netikėtai laimėjo 1977 m gamybos „Volkswagen Transporter“ vairavę kauniečiai Andrius ir Monika Vaitiekūnai, o trečiąją – vilniečiai Julius ir Beata Ūžos su „Porsche 924 Turbo“.

Klasių nugalėtojai ir prizininkai džiaugėsi ne tik specialiomis, istoriniams automobiliams pritaikytomis Liqui Molly alyvomis, „Intercars“ ir kitais prizais, bet ir puikia renginio atmosfera ir naujais atradimais ir pažintimis.

Pergalės sudedamosios dalys

Taškus būsimai pergalei ralio dalyviai kaupė ne tik tikslaus pravažiavimo, orientavimosi, figūrinio vairavimo ir kitose rungtyse, bet ir demonstruodami guvią orientaciją bei žinias apie pravažiuojamų vietovių istoriją, automobilių detales ar atskirus mazgus. Jei techniką, kaip parodė atskira rungtis, istorinių automobilių ralio dalyviai išmano ne prastai, tai sprendžiant ne visas užduotis buvo lengva.

Iš tiesų, ar daugelis esame girdėję apie vienintelę išlikusią Europoje, nuo 1424 metų iki šiol nepakitusią valstybės sienos dalį, menančią Livonijos ir vokiečių ordino laikus, Prūsijos kunigaikštystę, ir dar neseniai skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos ir tebeskiriančią nuo Rusijos?

O ar daug žinovų gali pasigirti žiniomis kokiu automobiliu į Paežerių dvarą keliaudavo jo paskutinis valdytojas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, bankininkas Jonas Vailokaitis?

Tokių ir panašių klausimų, į kuriuos turėjo atsakyti ralio dalyviai, buvo ne vienas ir ne du.

Patyrę veteranai ir aršūs debiutantai

„Ko gero didžiausias mūsų, organizatorių, o kartu ir visų ralio dalyvių laimėjimas, kad visa keturių dešimčių istorinės technikos kolona, startavusi Vilkaviškyje, nepaisant garbaus jos atstovų amžiaus, pasiekė finišą Veisiejuose, - renginio uždaryme kalbėjo jo organizatorius Valdas Juozas Vilūnas. – Tai rodo rimtą ir labai atsakingą istorinės technikos puoselėtojų požiūrį į pagrindinį savo laisvalaikio užsiėmimą ir pasididžiavimą“.

V.J. Vilūnas pasidžiaugė, kad apie 70 proc. dalyvių sudarė tokių ralių debiutantai, kas leidžia pranašauti renginio gyvybingumą. Dar didesnis naujokų privalumas – siekis nenusileisti renginio veteranams, ką jiems labai sėkmingai pavyko įrodyti.

Džiugina ir besiplečianti dalyvių geografija. Ką tik pasibaigusiame ralyje daugiausia – 12 ekipažų – buvo iš Kauno, 11 – iš Vilniaus, 4 – iš Vilkaviškio ir jį garsinančio, sumanaus organizatoriaus Petro Žilionio vadovaujamo „Senų vežimų klubo“, 3 – iš Alytaus, po vieną iš Marijampolės, Trakų, Kelmės, Šiaulių, Utenos, Elektrėnų, Kėdainių, Prienų ir Žiežmarių.

Pirmą kartą ralio trasos nebeišsiteko Lietuvoje, o driekėsi ir per Lenkiją, kurios keliais iš 199 km bendro trasos ilgio ralio dalyviai sukorė 113 km, o Lietuvos – 86 km.

Ralio trasomis riedėjo skirtingų markių ar bent skirtingų modelių istorinė techniką, tad ir žiūrovai, ir varžovai turėjo į ką paganyti akis.

Seniausią, 1956 m. gamybos išskirtinį gražuolį „Desoto Firedome“ vairavo Juozas ir Laima Skauronai, o Jonas Grinevičius ir Tadas Dulskis (abu ekipažai iš „Senų vežimų klubo“) visus stebino „Lincoln Continental“ limuzinu, kurio ratus suko didžiausio ralyje, net 8,2 litro darbo tūrio benzininis variklis.

O argi mažesnio dėmesio vertas Romas Juška su Karoliu Klapatausku, atvykusiu iš Anglijos, kur gyvena kartu su tėvais, sava eiga iš Kelmės atvairavę 1959m. gamybos retą GAZ 93 sunkvežimį, su kuriuo be menkiausių trukdžių jie įveikė visą distanciją ir kurio variklis, specialistų nuomone, veikia geriau, nei ką tik surinktas gamykloje?

Arba kauniečiai Saulius Kirstukas su Danguole Simanauskiene, vieninteliai trasą įveikę su „Jawa 350“ motociklu?

Irmanto GELŪNO nuotraukos

Plaukėme buriniu laivu „Chopin“

Rugpjūčio 17 dieną Kybartų bendruomenės nariai leidosi į nuostabią vasaros sezono kelionę po kaimyninę Lenkiją. Reiktų akcentuoti tai, kad vos tik įvažiavome į Lenkiją pastebėjome besikeičiantį kraštovaizdį: lygumos peraugo į kalvas ir kalnelius. Landšaftą suformavo praslinkę ledynai veikiami gravitacinės jėgos. Nustebino ir tai, kad čia labai daug ežerų ir ežerėlių. Didieji Mozūrijos ežerai – tai buriuotojų rojus. Ežerai yra sujungti kanalais, dėl to susidaro įdomi vandens trasa, tinkanti plaukti baidarėmis. Lenkija gali didžiuotis tuo, jog turi arti 3000 ežerų.

Pirmasis regionas, kurį aplankėme buvo Mozūrija. Mozūrija – tai kraštas, garsus raudonų plytų gotikinėmis pilimis, menančiomis kryžiuočių ordino laikus. Dauguma jų iškilo XIV amžiuje ir kadaise atliko gynybinę ar rezidencinę funkcijas. Mozūrija gali pasigirti daugybe didingų ir gražių pilių. Mūsų kolektyvas aplankė Ryno pilį, kuri nustebino savo didingumu ir mistiška aplinka. Priėjus prie pilies senovinės medinės durys atsiverė pačios, dar nespėjus prisiliesti prie rankenos....

Ryn pilis – tai kryžiuočių pilis, antra pagal dydį Lenkijoje po Malborko pilies. Pilyje šiuo metu įrengtas prabangus viešbutis, taip pat vyksta ir įvairios edukacinės programos, kurių metu turistus pasitinka kryžiuočiu apdaru apsivilkęs gidas ir visus vedžioja paslaptingais pilies koridoriais, kuriuose išliko daugybė eksponatų: šarvų, ginklų amunicija, kardai, mediniai baldai, senovinės svarstyklės ir t.t.

Taip pat atvykome į bohemiškąjį Ryno miestą, išsidėsčiusį vaizdingose kalvotose Mozūrijos ežeryno apylinkėse tarp dviejų ežerų, kurie sujungti kryžiuočių iškastu požeminiu kanalu. Miestas garsėja pilimi, statyta kryžiuočių XIV amžiuje. Pilyje veikia 4 žvaigždučių viešbutis ir Mozūrijos kongresų ir poilsio centras. Pilyje yra 1000 kv m. didinga konferencinė salė, kurioje kasmet vyksta įvairios konferencijos, renginiai ir iškilių svečių priėmimai.

Apsilankę Ryno pilyje užsukome į Bojeno tvirtovę. Gižicko mieste esančioje XIX a. tvirtovėje apžiūrėjome bunkerius, kareivines, ginklų sandėlius ir kitus statinius, kuriuos juosia stora gynybinė siena. Tvirtovė užima apie 100 ha plotą. Tvirtovės patalpose apžiūrėjome pagal senus istorinius faktus buvo atkurtos arklidės ir ........ Šiuo metu antro aukšto patalpoje vyksta Dorotos Nowosad fotografijos paroda, kurioje atsikleidžiama, koks yra svarbus žmogaus ir gamtos santykis. Apsilankėme ir gretimame pastate, kur buvo eksponuojama senovinė patranka.

Pati šauniausia ir įsimintiniausia ekskursijos dalis buvo plaukimas nauju/prabangiu ir ilgiausiu mediniu buriniu laivu Lenkijoje „Chopin“. Reikėtų paminėti ir tai, kad šis burlaivis plaukia tik vieną kartą metuose – vasarą. Plaukdami klausėmės instrumentinio trio iš Vilkaviškio atliekamų kūrinių. Elektrinės gitaros, jonikos ir armonikos trio skambėjo fantastiškai. Skambant romantiškai ir svajingiems romansams grožėjomės kurortinio Mozūrijos miestelio Mikolajkų panorama, svaiginančia Šniardvų ežero ramybe. Dangus tą dieną buvo ypatingai giedras, o plunksiniai debesys danguje formavo įstabius vaizdus. Aplink mus praplaukė dešimtys kitų laivų, katerių ir burlaivių.

Svajingai pasiplaukioję apsilankėme Gižycko mieste. Pasivaikščiojome po kalvą ant Niegocino ežero kranto, kur vietiniai numanomoje kankinio Brunono iš Kverfurto mirties vietoje pastatė kryžių (1009 m.). Taip pat pabuvojome kryžiuočių pilyje, kurioje įsikūręs 4 žvaigždučių viešbutis ir apsilankėme XIX a. gynybiniame objekte, esančiame taip vadinamoje „Gižycko saloje“ – Boyen tvirtovėje. Pasak gido Arūno, Boyen tvirtovė – unikalus architektūros paminklas ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Pakankamai gerai išlikęs, niekada priešo nepaimtas karinis kompleksas yra retas XIX a. vidurio Prūsų karinės architektūros pavyzdys. Tvirtovė stipriai įtakojo aplinkinio regiono vystymąsi nuo pat sprendimo pradėti ją statyti. Tvirtovė pradėjo kilti kaip tik tuo metu, kai smarkios liūtys sunaikino didžiąją dalį vietinių ūkininkų derliaus. Tvirtovės statybos, pagerinta aplinkinių kelių būklė sukūrė daug darbo vietų ir leido vietinei bendruomenei papildyti išsekusius finansinius resursus. Statant tvirtovę suklestėjo ir Giżycko miestas (tuo metu Lötzen, lietuviškai Lėcius). Boyen tvirtovė atliko svarbų vaidmenį abiejuose didžiausiuose XX a. konfliktuose – I-ajame ir II-ajame Pasauliniuose karuose.

Į ekskursiją vyko 75 žmonės, dviem turistiniais autobusais. Laiką praleidome įspūdingai. Pertraukėlių metu visi dalinomės maistu, gaiviaisiais gėrimais ir puikia nuotaika.

Kupini įspūdžių, vakare apie 23:30 valandą grįžome į Kybartus.

BENDRUOMENĖS VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO PROTOKOLO IŠRAŠAS

IŠRAŠAS

KYBARTŲ BENDRUOMENĖ

į. k. 300038235, J. Basanavičiaus g. 82, Kybartai, Vilkaviškio r. sav.

KYBARTŲ BENDRUOMENĖS VISUOTINIO NARIŲ SUSIRINKIMO PROTOKOLAS

2019m. birželio mėn. 14d.

Kybartai , Vilkaviškio r. sav.

2019 m. birželio 14 d. Kybartų bendruomenėje (toliau – Bendruomenė) yra 90 nariai. Susirinkime dalyvauja 46 bendruomenės nariai.

Vadovaujantis Bendruomenės įstatų 4 dalies 4.8. punktu, Bendruomenės nariai apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti pranešant apie susirinkimą Vilkaviškio laikraštyje „Santaka“ 2019 m. birželio 4 d.

Susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai. Vienbalsiai nutarta susirinkimo pirmininku išrinkti Petrą Volungevičių, sekretore – Anelę Barkauskienę.

Darbotvarkė:

1. Dėl 2018 m. veiklos ataskaitos tvirtinimo;

2. Dėl 2018 metų bendruomenės finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo;

3. Bendruomenės pirmininko rinkimai;

4. Bendruomenės tarybos narių rinkimai;

5. Einamieji klausimai;

SVARSTYTA: 3. Bendruomenės pirmininko rinkimai.

Pranešėjas: Susirinkimo pirmininkas Petras Volungevičius

Pranešėjas Petras Volungevičius informavo, kad vadovaujantis Bendruomenės įstatais visuotinio narių susirinkimo kompetencijoje yra rinkti bendruomenės pirmininką 3 (trijų) metų kadencijos laikotarpiui. Pasiūlyti 2 (du) kandidatai: Vitas Katkevičius ir Žavintą Galinaitienę. Kandidatė Žavinta Galinaitienė nesutiko kandidatuoti į Kybartų bendruomenės pirmininko pareigas, todėl susirinkimo pirmininkas pasiūlė balsuoti už Vito Katkevičiaus kandidatūrą.

NUSPRĘSTA: Išrinkti Vitą Katkevičių Kybartų bendruomenės pirmininku 3 metų kadencijos laikotarpiui.

Už Vito Katkevičiaus kandidatūrą BALSUOJA: „už“ – 45 „prieš“ – 1; „susilaikė“ – 0.

SVARSTYTA: 4. Dėl bendruomenės tarybos narių rinkimų.

Pranešėjas: Susirinkimo pirmininkas Petras Volungevičius

Pranešėjas Petras Volungevičius informavo, kad vadovaujantis Bendruomenės įstatų 4 dalies 4.2.4 papunkčiu ir 4.11 punktu, visuotinio narių susirinkimo kompetencijoje yra nustatyti Bendruomenės tarybos narių skaičių, rinkti tarybos narius 3 (trijų) metų laikotarpiui.

NUSPRĘSTA: Bendruomenės tarybą rinkti iš 7 (septynių) asmenų 3 (trijų) metams. Į tarybą išrinkti: Vitą Katkevičių, Žavintą Galinaitienę, Juozą Muriną, Vitalių Šidiškį, Anelę Barkauskienę, Birutę Adomaitienę, Vitą Brovką.

BALSUOJA: „už“ – 42, „prieš“ – 4, „susilaikė“ – 0.

Susirinkimo pirmininkas Petras Volungevičius (Parašas)

Susirinkimo sekretorė Anelė Barkauskienė (Parašas)

Keliavome į Nidą

Ankstyvą gegužės mėn. 18 dienos rytą autobusu, išvykome iš Kybartų per Šakius, Jurbarką, Skaudvilę, Kryžkalnį į Klaipėdą. Trumpam sustojome aukščiausioje autostrados vietoje. Klaipėdoje pirmiausia aplankėme karinių jūros pajėgų laivus „Sūduvis“, „Kuršis“ ir kt. Susitikimo metu susipažinome su laivų kapitonais, laivuose esančia įranga, laivų paskirtimi, laivų įgulomis jų pasiekimais ir gyvenimo sąlygomis laivuose. Įspūdis neišdildomas. Bendruomenės nariai ir jūrininkai noriai „įsiamžino“ nuotraukose.

Po ekskursijos laivuose keltu persikėlę į Smiltynę, pradėjome pažintį su Kuršių Nerija. Tai unikali šalies vieta, pusiasalis įtrauktas į UNESCO Pasaulio gamtos paveldo sąrašą kaip vienas gražiausių ir unikaliausių Europos kraštovaizdžių. Pirmiausiai stabtelėjome Juodkrantėje, kuri užburia puikiai sutvarkyta ir išpuošta Kuršmarių krantine, atstatytomis stilingomis senosiomis vilomis, žvejų namais. Kopėme į Raganų kalną - pasaulį, kuriame gyvena raganos, velniai, lietuviškos mistinės būtybės bei Neringos krašto legendų herojai.

Toliau aplankėme juodųjų garnių ir kormoranų kolonijas. Pušyse ir eglėse įsikūrusios paukščių kolonijos yra didžiausios ir seniausios Lietuvoje, žinomos dar nuo XIX amžiaus.

Taip pat aplankėme Pilkąsias arba Mirusias kopas Naglių rezervate. Ilgiausios Lietuvos kopos taip vadinamos dėl vyraujančios augalijos spalvos. Kopos, besidriekiančios tarp Pervalkos ir Juodkrantės, saugo vieną liūdniausių Kuršių nerijos kaimų istorijų. Stulbinantis kopų peizažas yra vienas įspūdingiausių visos šalies kraštovaizdžio elementų, niekada nepaliekantis abejingų.

Atvykę į Nidą pažintį pradėjome nuo Parnidžio kopos. Ant kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė. Tai viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse. 1995m. čia pastatytas saulės laikrodis. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai - Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. Ramiai keliaudami nuo Parnidžio kopos grožėdamiesi Kuršių marių ramumu, nubudusia augalija, specifine Nidos architektūra pasiekėme miestelio centrą. Aplankėme populiariosios muzikos Žvaigždžių šlovės taką atidarytą 1997 m., siekiant įamžinti garsų Lietuvoje muzikos festivalį „Benai, plaukiam į Nidą!“ ir aišku patį Vytautą Kernagį jaukiai įsikūrusį bardų skverelyje prie pat marių.

Pakvėpavę gaiviu pajūrio oru ir pabraidžioję jūroje (nors ir lyjant) bei pasigrožėję išskirtiniais vaizdais, keliavome namo. Visi sutarėme, kad Lietuvos gamta, o ypač Kuršių Nerija yra išskirtinio grožio. Kelionė į Kuršių neriją ne trumpa, nuvažiavome autobusu 600 km. Nors ir pavargę, bet pilni įspūdžių vėlyvą vakarą grįžome į namus.

Keliaukime į Kroatiją

Kelionė 2019 m. rugsėjo 5-12 d.

1 diena Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos, Kelionė per Lenkiją, Čekiją. Nakvynė viešbutyje.

2 diena Pusryčiai. Pakeliui sustojimas Štirijos provincijos sostinėje Grace. Ekskursija po senamiestį, aplankant Varpinę, Bokšto aikštę, barokinį mauzoliejų, gotikinę katedrą ir miesto aikštę, apsuptą siaurų viduramžių namų. Kelionė per Slovėniją, Kroatiją. Vakare atvykstame į Starigrad Paklenica – kurortą prie Adrijos jūros. Nakvynė privačiame sektoriuje.

3 diena Poilsis prie jūros ARBA išvyka į Pago salą*, kuri su žemynu sujungta tiltu. Vos tik į ją įvažiavus matosi, kad žemė čia sausa ir nederlinga, yra vos keli rajonai užsodinti vynmedžiais ir alyvmedžiais. Pakrantė balta, gairinama boros vėjo, kraštovaizdis primena mėnulio peizažą. Ši sala taip pat garsėja nuostabiais rankdarbiais, vadinamais čipka, kurie įtraukti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Ekskursija Pago mieste: senojo miesto sienos, vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios griuvėsiai. Nuo senų laikų čia išgaunama druska, kai kurios rūšys gali turėti net 75 mineralus! Siūlome aplankyti druskos muziejų*. Vietinių pasididžiavimas – avių pieno sūris „Paški“ – seniai, kaip ir druska, tapo geidžiamiausiomis lauktuvėmis iš Kroatijos. Sūrių gamyklos lankymas ir sūrių degustacija*. Druskų muziejaus lankymas. Vakarop atvykstame į vieną seniausių Kroatijos miestų Zadarą, kuris garsus IX šimtmečio bizantijos architektūros Šv. Donato bažnyčia, išlikusiais romėnų forumo griuvėsiais, penkių šulinių aikšte ir kt. Zadare galėsite pasiklausyti vienintelių pasaulyje jūros vargonų. Vakare grįžtame į Starigrad Paklenica. Nakvynė privačiame sektoriuje.

4 diena Poilsis prie jūros ARBA vykstame į legendinį miestą – tvirtovę Dubrovniką*, savo grožiu stebinantį net daug mačiusį keliautoją. Jo senamiestis apjuostas pylimais ir dviejų kilometrų ilgio įspūdingo pločio ir aukščio siena, nuo kurios atsiveria jaukus ir tuo pačiu didingas viso miesto vaizdas. Siaurutės miesto gatvelės nuves prie didingų Sponzos ir Kunigaikščio rūmų su miesto globėjo Šv. Blažiejaus bažnyčia, Katedros su Ticiano Mergelės Marijos dangun ėmimo paveikslu ir eksponatais turtingų muziejų. Dubrovnikas – tikras architektūros šedevras, dėl išskirtinio savo grožio įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Sakoma, kad pasaulyje su Dubrovniku gali lygintis nebent Venecija ar Amsterdamas. Vakare grįžtame į Starigrad Paklenica. Nakvynė privačiame sektoriuje.

5 diena Išvyka į Splitą*. Ekskursijos po miestą metu, Jus sužavės puikiai išlikęs 1700 m. senumo UNESCO saugomas Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų kompleksas*, buvusi Jupiterio šventykla*, Katedra*, senamiestis ir kiti architektūros paminklai. Laisvu laiku - nepamirštamas atokvėpis vienoje iš šalia garsiųjų rūmų prigludusių kavinių. Poilsis prie jūros. Vakare grįžtame į Starigrad Paklenica. Nakvynė privačiame sektoriuje.

6 diena Poilsis prie Jūros. Vakare grįžtame į Starigrad Paklenica. Nakvynė privačiame sektoriuje.

7 diena Išvykstame į Plitvice ežerų nacionalinis parkas*, saugomą UNESCO. Šiuo metu Plitvice ežerų nacionalinį parką sudaro 16 didelių ir mažų ežerų, kurie formavosi daugelį tūkstantmečių, kol atsirado juos jungiančios kaskados, kriokliai bei požeminiai vandens tuneliai. Bendras ežerų ilgis – 8 km. Aukščio skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio ežero – 78 metrai. Nakvynė viešbutyje.

8 diena. Pusryčiai. Kelionė per Čekiją, Lenkiją. Vėlai vakare grįžtame į Lietuvą.

Kaina 310eur (kai vyksta 40 žmonių)

Į kainą įskaičiuota:
- kelionė patogiu autobusu,
-2 nakvynės viešbučiuose su pusryčiais,
- 5 nakvynės privačiame sektoriuje be pusryčių (virtuvėlėse galima pasiruošti pusryčius ir vakarienę)
- grupės vadovo - gido paslaugos,

-Ekskursinė programa.

Pažymėtiems papildomiems* objektams reikia turėti (mokamų objektų kainos tikslinamos prieš kelionę)

- Išvyka į Splitą 25eur/asm

- Pago salos sūrių degustacija 15 EUR/asm

- Drusku muziejus 1 EUR/asm

- Plitvice ežerų nacionalinis parkas 26 EUR/asm

- Išvyka į Dubrovninką 25 EUR/asm

- 1 pusryčiai Kroatijoje 8 EUR/asm

- Kondicionieriaus naudojimas vienai dienai 6 eur .

Pastabos:
Draudimas už papildomą mokestį.
Kelionės metu vairuotojų darbo ir poilsio režimas reglamentuojamas Europos Sąjungos priimtais reglamentais.
Kelionių agentūra pasilieka teisę keisti lankomų objektų eiliškumą.
Kai kurių lankomų vietų objektų gidų paslaugos teikiamos už papildomą mokestį.
Kelionės vadovas neveda ekskursijų mokamuose objektuose.
Į kainą neįskaičiuota viešojo transporto bilietai, kai autobusas dėl vairavimo ir poilsio režimo privalo stovėti.
Kelionei prašome registruotis pas Birutę Miknevičienę tel.861491182

Muziejus jau atidarytas

2019-04-26 Kybartuose atidarytas bendruomenės muziejus. Suremontuotose keturiose patalpose pirmoji salė skirta senolių buities daiktams eksponuoti. Čia galima išvysti , lygintuvų, laikrodžių, lagaminų, lovatiesių, geldų, , verpimo ratelį, audimo stakles, mezgimo mašinką, asmeninį Antano Sniečkaus darbo telefono aparatą, senovinį aritmometrą, medinius skaitliukus, rašymo mašinėles, foto aparatus ir kt. Eksponuojamas stendas su nuotraukomis kuriame matosi kybartiečio, mūsų rajono garbės piliečio Kazimiero Noreiklos labdaringa veikla, Virbalio plytinės įkūrėjo ir savininko, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio nuotraukos. Čia yra ir senovinės Kybartų miesto nuotraukos. Lentynose rikiuojasi senos knygos.

Antroje patalpoje pagrindinę eksponatų dalį sudaro kybartiečio tautodailininko, buvusio bendruomenės nario Kajetono Eismonto medžio dirbiniai, o šalimais yra medžio raižinys su poeto Jaronimo Šalčiūno eilėmis.

Šiemet Kybartų bendruomenei sukaks 15 metų , todėl viename iš stendų atsispindi ir jos veiklos raida. Atrodo, kad savo miesto ir bendruomenės istoriją gerai žinome, bet vis tiek smalsu pasidairyti ir pažiūrėti, ką pasakoja eksponatai. Dalis nuotraukų pasakoja apie netolimą praeitį, kurią mes patys gerai prisimename, nes esame jos liudytojai.

Atskirai vieną iš erdvių užima valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pagėgių rinktinės Kybartų užkardos kūrimosi ir dabarties dokumentai. Čia matome ir „kontrabandistą“ nešantį ant pečių krovinį, pasieniečių uniformas ir daug kitų daiktų. Renginyje dalyvavo buvęs Kybartų užkardos vadas Vincas Plečkaitis ir dabartinės Kybartų užkardos vado pavaduotojas Gintaras Klimavičius.

Atskira patalpa skirta Lietuvos policijos asociacijos Vilkaviškio poskyriui. Jame eksponuojama medžiaga susijusi su šio poskyrio veikla. Bendruomenės muziejus išsidėstęs keturiose patalpose. Jo plotas yra virš 50 kv. m. Muziejaus atidarymo metu bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius siūlė, kad jau esančius Kybartuose muziejus t.y. bendruomenės bei Pasaulio Kybartiečių draugijos būtų tikslinga sujungti į vieną ir įsteikti Kybartų krašto muziejų. Tam būtinos tiktai tinkamos patalpos, o eksponatų jau yra pakankamai. Viską sunku išvardinti, todėl yra galimybė tai pamatyti iš anksto susitarus su bendruomene. Ne tolimoje ateityje numatomi čia rengti adukaciniai renginiai.

Į muziejaus atidarymo iškilmes atvyko ne tik bendruomenės nariai, bet ir gana garbingi svečiai. Viena iš jų kybartietė Irena Česnulevičienė – Katiliūtė, pirmojo Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos vado žmona. Petras Raugelis – nepriklausomos Lietuvos pasieniečio sūnus.

Muziejaus atdaryme dalyvavo LR seimo narys Kęstutis Smirnovas, Kybartų seniūnas Romas Šunokas.

Koncertavo Kybartų progimnazijos vaikų etnografinis ansamblie bei moterų ansamblis „Gija“. Visi susirinkusieji vaišinosi skania sriuba, kurią dovanojo Vilkaviškio policijos veteranai.

Prieššventinė sriuba Kybartuose

Dieną prieš atvelykį, balandžio 27, Kybartų bendruomenė miesto turguje miestiečius ir jų svečius nemokamai vaišino sriuba.Pagrindinė koncepcija buvo būti viešojoje erdvėje ir vaišinti miestiečius bei miesto svečius prieššventine sriuba, Žmonės manė, kad tai dalijamas maistas skurstantiems, tačiau pats tikslas yra daugiau parodyti, kad yra tokia organizacija kaip Kybartų bendruomenė.

Sriubą virėjai iš vakare paruoštų produktų virė iš ankstyvo ryto. Iš jautienos, avienos, bulvių, svogūnų paruoštą sriubą puikiai pagardino ir grietinė. Kybartų bendruomenės narė Birutė Miknevičienė sakė, kad sriubą gyrė visi valgiusieji.

Atviras šachmatų turnyras

2019 m. balandžio mėn. 3 d. Kybartų bendruomenė „Saulės“ progimnazijoje surengė atvirą Kybartų miesto šachmatų turnyrą geriausiam jaunajam šachmatininkui išaiškinti. Turnyre dalyvavo 27 jaunieji šachmatininkai.
Turnyro nugalėtoju tapo:
Kristijono Donelaičio gimnazijos gimnazistas Rokas Pauža. Jam ir atiteko pagrindinis prizas- taurė.
Antrąją vietą užėmė Pilviškių mokyklos mokinys Deimantas Bagdzevičius.
Trečią - penktą vietas pasidalino Virbalio mokyklos mokinys Demiškevičius Gustis, Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokinys Aušiuraitis Gustas, ir Vilkaviškio mokyklos mokinė Maurutytė Laura. Sveikiname.