Kviečiame keliauti į Šveicarijos alpes.


 


Šveicarijos Alpių paslaptys

2022 m. rugpjūčio 16 - 23 d d.

1 diena. Išvykstame  iš Kybartų miesto. rugpjūčio 16 dienos 3 val. (ankstyvas rytas).  Kelionė per Lietuvą, Lenkiją, Čekiją. Nakvynė jaukiame Čekijos miestelyje Beroune.

2 diena. Ankstyvi pusryčiai, išvykstame Link Bavarijos. Trumpa ekskursija akmeniniame mieste prie Dunojaus Rėgensburge: apžiūrime miesto simbolį, seniausią iki šių dienų išlikusį tiltą Vokietijoje Steinerne Brücke. Kurį laiką šis kurį laiką laikytas aštuntuoju pasaulio stebuklu, mat XII amžiaus pirmojoje pusėje pastatytas per labai trumpą laiką – vos vienuolika metų. Apžiūrime Šv. Petro katedrą, Rotušę, tautos šviesuoliams pagerbti pastatytą Valhalą arba mėgaujamės degustacine pažintimi su dešrelių virtuve. Vykstant į Šveicariją mėgaujamės Bodeno ežero vaizdais. Trumpa ekskursija Stein am Rhein miestelyje, kuris garsus savo išlaikytu viduramžių stiliumi, autentiškais senoviniais gatvių planais, kurio visas unikalumas su tolumoje stūksančiomis Alpėmis atsiskleidžia pakilus į Hohenklingel pilį. Toliau vykstame prie Reino upės krante virš garsiojo Reino krioklio įsikūrusios Laufen pilies, iš kurios apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus gamtos ir krentančio krioklio vaizdas. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. Pusryčiai, vykstame į Liucerną, ekskursija po senamiestį: išvysime seniausią dengtą medinį tiltą Europoje, statytą dar XIV amžiuje, vandens bokštą, Katedrą, Rotušę, gynybinę sieną ir Liūto aikštę – XVIII a. Monumentą Šveicarijos gvardiečiams atminti. Plaukimas Keturių kantonų ežeru iki Alpnachstad, kur daugiau nei šimto metų senumo funikulieriumi keliamės į Pilatus kalną. Vietomis funikulierius kopia net į 48 laipsnių įkalnę ir yra stačiausias funikulierius pasaulyje. Viduramžių legendose šis kalnas vadintas Drakonų kalnu, neva kadaise olose gyvendavo gydančių savybių turintys drakonai. Užlipus į apžvalgos aikštelę, žiūrint į vieną pusę atsiveria įspūdingas vaizdas į visą Šveicariją iki pat Vokietijos, į kitą – Alpės. Sakoma, jog giedrą dieną iš ten matosi net 72 viršūnės. Vakarop kertame perėją vaizdingąją Alpių kalnų Susteno perėją nuo Gadmen iki Wassen dar 1938 metais nutiestu keliu, kurio šone matysime net keturių kilometrų Stein ledyną. Sustosime aukščiausioje šio kelio vietoje bei pas vietos ūkininką įsigyti naminių Alpių sūrių. Nakvynė viešbutyje

4 diena. Pusryčiai, apžiūrime vaizdingąjį Arės tarpeklį, kurį to paties pavadinimo upė išgraužė per tūkstančius metų. Tiltai, takeliai ir tuneliai čia įrengti dar 19 amžiuje, grožėtis gamta galima vaikščiojant daugiau nei 1.4 km ilgio maršrutu. Tarpeklis yra ypatingai siauras, siauriausioje vietoje siekia vos vieną metrą, tačiau jo gylis yra apie 200 metrų. Pakilsime prie vienintelio Europoje turistams atviro kalno viduje esančio Trumelbacho krioklio, kuris yra maitinamas tirpstančio ledyno vandeniu. Kalno viduje kriokliai pragraužę 12 pakopų kelią. Jėgas atgausime kalnuose įsikūrusiame Grindelwald miestelyje, vėliau kildami į Jungfrau viršukalnę grožėsimės uolų, ledo ir sniego karalyste, o pakilę išvysime aukščiausiai Europoje įkurtą geležinkelio stotį. Iš Sfinkso terasos, kurią pasieksime liftu, atsivers įspūdingas Jungfrau (4158 m), Mencho (4107 m), Eigerio (3970 m) viršukalnių ir ilgiausio Europoje Alečo ledyno (daugiau kaip 120 kv. km) vaizdas. Kitas variantas –kelsimės į Monch viršūnę ,nuo kurios atsiveria irgi visa Alpių panorama. Nakvynė viešbutyje

5 diena. Pusryčiai, vykstame prie Ronos ledyno, kurio 100 metrų krištolo žydrumo ledo tunelis kiekvienais metais yra išskaptuojamas vis iš naujo, kad būtų galima grožėtis ledynu iš vidaus. Pasivaikščiojame prie Ronos ištakų. Vykstame į Šveicarijos sostinę Berną, kurio senamiesčio autentiškumas pripažintas UNESCO vertybe: bendras miesto išplanavimas, architektūra, dekoracijos savo pirminių formų nekeičia jau nuo 15 amžiaus, tad ekskursijos akmeninėmis gatvelėmis metu pastebėsime vyraujantį gotikos braižą, atsispindintį didesnėje dalyje visų vietos statinių. Mieste stebina vienas už kitą įspūdingesnių fontanų gausa, kurių kiekvienas dedikuotas labiausiai šaliai nusipelniusiems žmonėms. Nakvynė viešbutyje.

6 diena. Pusryčiai, vykstame link Vokietijos Rotenburge prie Tauberio, kuriame galima pajausti viduramžių dvasią, mat dėl išlikusios architektūros, gynybinių įtvirtinimų bei klestinčios vyno kultūros Rotenburgas prie Tauberio išsaugojo senove alsuojančią atmosferą. Apžiūrime Turgaus aikštę, Rotušę bei bokštą su valandas mušančiu laikrodžiu, viduramžišką Šv. Jokūbo bažnyčią, 1380-1390 m. pastatytą bokštą Klingentor, iš kurio būdavo pumpuojamas vanduo gyventojams. arba lankomės mažoje, bet spalvingoje nykštukinio Lichtenšteino sostinėje Vaduce, kurio architektūrinio bei kultūrinio paveldo įvairovė sudomina net keliautojus iš tolimiausių pasaulio kampelių, nakvynė viešbutyje.

7 diena. Pusryčiai, kelionė namo.

Kaina asmeniui 500 eur, kai vyksta 38 asmenys

Į kainą įskaičiuota: Patogus autobusas, kelionės vadovo paslaugos, 6 nakvynės su pusryčiais ,ekskursinė programa, kelionės dokumentų sutvarkymas.

Į kainą neįskaičiuota asmeniui: plaukimas ežeru ir pasikėlimas į Pilatus kalną   Trumelbacho krioklys Arės tarpeklis Jungfrau viršukalnė ir terasa, Ronos ledyno tunelis.  Papildomai reikės apie 230 eurų mokamiems objektams, medicininių išlaidų draudimas draudimas už papildomą mokestį, tinka Europos sveikatos draudimo kortelė.

1 Šveicarijos frankas atitinka 0,96 Euro.

 

Ekskursiją organizuoja Kybartų bendruomenės taryba. 

Jeigu kilo neaiškumai skambinkite Vitui Katkevičiui tel. 861285242 dėl  smulkesnės informacijos. Vykstantieji privalo turėti Europos sveikatos draudimo kortelę.

 Dėl kuro pabrangimo autobusui, kelionė  pabrango 15  eurų. Pinigus kelionei autobusu, viešbučių, maitinimo  apmokėjimui ( 500 eur.) prašome pravesti į Kybartų bendruomenės sąskaitą iki 2022m. liepos mėn. 8 dienos. 

Mokėjimo pavedime rašyti: „Apmokėjimas už ekskursiją į Šveicariją“. Jeigu mokama už kitą asmenį, tai nurodyti  asmens už kurį mokama pavardę, vardą. 

 Sąskaita:  Kybartų bendruomenė,   Luminor bankas,   identifikavimo kodas: 300038235

Sąskaitos Nr. LT114010051003374052   valiuta Eur.

Kokios taisyklės taikomos atvykstant į šią šalį su ES skaitmeniniu COVID pažymėjimu arba be jo iš kitos ES valstybės narės ar Šengeno asocijuotosios šalies?

Šveicarijoje panaikinti COVID-19 kelionių apribojimai. Keliautojams nereikia pateikti skiepijimo, atsigavimo po COVID-19 arba neigiamų tyrimo rezultatų įrodymų. Be to, panaikintos visos vidaus pandemijos priemonės.

Vyksime šiuo autobusu.







Kybartuose lankėsi Karaliaučiaus ir Punsko lietuviai.

 

„Lietuvių tauta privalo būti išsaugota,

nes joje slypi raktas visoms mįslėms –

ne tik, filologijos, bet ir istorijos - įminti.“

 IMANUELIS KANTAS

 Karaliaučiaus lietuviai: tarp savų svetimi, tarp svetimų – smerkiančių žvilgsnių varstomi. „Iš kitos Nemuno pusės Lietuva atrodo tokia graži , tarsi pasakų šalis. Ne vien vaikams – suaugusiems irgi“- tikina Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės įkūrėjas ir vadovas Sigitas Šamborskis.

 2022m. birželio mėn. 21 dieną Kybartuose lankėsi Karaliaučiaus ir Punsko lietuvių bendruomenės nariai. Kybartų miesto bendruomenė dalyvaudama  Sūduvos renginių cikle: „Sūduva ir Prūsų Nadruva – lietuvybės lopšys“ svečiams  surengė dviejų valandų pažintinę ekskursiją po istorinį Kybartų miestą.   Ši ekskursija buvo  puiki galimybė susipažinti su Kybartais.  Pakeliui apžiūrėję senuosius miesto pastatus, pavadintus pretenzingais Berlyno, Kremliaus, Paryžiaus vardais, nuvykome į Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienį. Apsilankę prie pasienio kontrolės punkto pamatėme tarpukario Lietuvos muitinės pastatą, ant kurio fasado puikuojasi  vyties ženklas, kontrolės punkto teritoriją, papasakota apie krovinių gabenimo per sieną tvarką ir patikros procedūras.

Darvino gatvėje  apžiūrėjome netoliese vos prieš keletą savaičių iškilusią tautodailininko Vido Cikanos iš balto marmuro grūdelių sukurtą meninę kompoziciją „Dievo pamokymai“, skirtą „LKB kronikos“ 50-mečiui atminti. 

Oras nebuvo palankus ekskursijai, bet nuotaika pagerėjo įėjus į požemius.



„LIETUVOS-RYTPRŪSIŲ PASIENIS IR LIETUVOS GELEŽINKELIŲ ISTORIJA“

 

KYBARTUOSE – KONFERENCIJA „LIETUVOS-RYTPRŪSIŲ PASIENIS IR LIETUVOS GELEŽINKELIŲ ISTORIJA“, SKIRTA SŪDUVOS METAMS

2022 06 14

Birželio 9 dieną Kybartuose (Vilkaviškio r.) įvyko Lietuvos mokslų akademijos išvažiuojamoji konferencija „Lietuvos-Rytprūsių pasienis ir Lietuvos geležinkelių istorija“, skirta paminėti Sūduvos metus. Pasiklausyti akademiko Algirdo Vaclovo Valiulio paskaitos „Bėginio transporto raidos Lietuvoje pėdsakai ir palikti ženklai. Geležinkelio 160-osioms metinėms Lietuvoje paminėti“ į Kybartų kultūros centrą susirinko Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleiviai, Kybartų miesto bibliotekos, kultūros centro, geležinkelio darbuotojai,  bendruomenės atstovai, svečiai iš Vilkaviškio.


Akad. Algirdas Vaclovas Valiulis, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldobna Daučiūnienė.

Pradėdamas paskaitą lektorius supažindino su transporto keliais bei susisiekimo galimybėmis iki geležinkelio atsiradimo ir papasakojo apie bėginio transporto pradžią pasaulyje. Geležinkelio istorija Lietuvoje prasidėjo nuo 1851 m. carinės Rusijos vyriausybės nutarimo tiesti geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva (per Vilnių, Varėną, Gardiną) su atšaka nuo Vilniaus į Prūsiją (per Kauną, Kybartus). Iš viso geležinkelio kelyje kas 21–25 km buvo numatyta pastatyti stotis. Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo pastatytos dvi aukščiausios klasės stotys – Lentvario ir Kybartų (Virbalio), dvi I klasės (Vilniaus ir Kauno), II klasės stotis Švenčionėliuose, keturios III klasės ir 12 IV klasės stočių.

Geležiniai bėgiai buvo perkami užsienyje, daugiausia Anglijoje. Kartu su tiltų elementais, vamzdžiais, tvirtinimo detalėmis jie laivais buvo plukdomi iki artimiausių uostų, toliau upėmis ir jau funkcionuojančiu arba laikinuoju geležinkeliu transportuojami iki statybviečių. Didelė problema statytojams buvo tiltų ir Panerių bei Kauno tunelių statyba. Tunelius kasė vokiečių ir prancūzų kalnakasiai. 1862 m. Sankt Peterburgo–Varšuvos ir Vilniaus–Kybartų geležinkelių statyba buvo užbaigta. Atokesnėse Lietuvos dalyse greitai ėmė plisti siaurojo geležinkelio tinklai.

Nepriklausomų Lietuvos geležinkelių pradžia laikoma 1919 m. liepos 6 d., kai iš Kaišiadorių į Radviliškį pajudėjo pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1992 m. sausio 1 d. Lietuvos geležinkeliai tapo valstybine įmone ir ėmė tvarkytis savarankiškai. Atsakydamas į klausytojų klausimus apie geležinkelio transporto rytdieną, lektorius pasakojo apie „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją standartinio pločio europine vėže, apie Lietuvoje jau išbandomus autonominius elektrinius lokomotyvus su saulės baterijomis. Šie pavyzdžiai rodo, kad geležinkelio plėtra tebevyksta. 


Akad. A. V. Valiulio autografai moksleiviams.

Po skanių ir sočių suvalkietiškų pietų caro laikų kareivinėse įrengtoje kavinėje, lydimi Kybartų bendruomenės pirmininko Vito Katkevičiaus ir prisijungusių kybartiečių, pradėjome penkių valandų trukmės ekskursiją „Civilizacija „Veržbolovo“ – Kybartų miesto sąsajos su geležinkeliu“. Pakeliui apžiūrėję senuosius miestelio pastatus, pavadintus pretenzingais Berlyno, Kremliaus, Paryžiaus vardais, nuvykome į Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienį. Prie pasienio kontrolės punkto pasitikusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistė Neringa Grigutienė parodė tarpukario Lietuvos muitinės pastatą, kontrolės punkto teritoriją, papasakojo apie krovinių gabenimo per sieną tvarką ir patikros procedūras. Pažintį su išlikusiais senojo geležinkelio stoties komplekso pastatais pradėjome nuo 1865 m. statytos geležinkelio stoties elektrinės, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo elektros energiją tiekė visų pirma geležinkelio stočiai apšviesti. Vienu ilgiausių Lietuvoje (287 metrų) pėsčiųjų viaduku per geležinkelį pasiekę stoties rūmus, susipažinome su pagal prancūzų architekto Pirelli projektą statytos antrosios pagal svarbą ir dydį (po Sankt Peterburgo) Rusijos imperijos geležinkelio stoties istorija. Tai buvo įspūdingas mūrinis skarda dengtas 225,6 m ilgio ir 21,9 m pločio 4372 m2 ploto statinys. Dviejų aukštų stoties rūmų antrame aukšte buvo įrengti kambariai carui bei jo šeimos nariams, atskirai – kitiems garbingiems keleiviams. Pirmame stoties aukšte buvo trys salės visų trijų klasių keleiviams. Rytiniame vienaukščiame stoties rūmų gale buvo trys (pirmos, antros ir trečios klasės) restoranai, vakariniame jos gale – pašto, telegrafo, medicinos punkto patalpos. 1944 m. stoties pastatą subombardavo rusų armijos bombonešiai. Vietoj jos ant tų pačių pamatų buvo pastatytas dabartinis daug mažesnis stoties pastatas, po kurio senuosius rūsius turėjome galimybę pasidairyti.


Ekskursijos dalyviai 1870 m. įrengtuose geležinkelio stoties požemiuose.

Aplankėme seniausią Užnemunėje 1870 m. statytą Aleksandro Neviškio cerkvę, kurioje pagal stačiatikių papročius bent trumpam reikėdavo sustoti su užsienyje mirusiais ir į tėvynę gabenamais tikinčiaisiais. Perėjome už stačiatikių kapinių Lieponos link vedančiu Antano Smetonos taku, kuriuo buvęs Lietuvos prezidentas vėlų 1940 metų birželio 15 dienos vakarą pasitraukė iš Lietuvos. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotoje (pašventintoje 1928 m.) Eucharistinio Išganytojo bažnyčioje apžiūrėjome „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ 50-mečiui skirtas nuotraukų parodas, rūsį, kuriame palaidoti bažnyčios statymo komiteto nariai, tradicinę Italijos kampanilę primenantį varpinės bokštą, gražiai apželdintą ir rūpestingai prižiūrimą šventorių. Ekskursijos vadovas nuvedė prie senosios Kybartų gimnazijos, kurioje prieš pasitraukdamas iš Lietuvos buvo apsistojęs prezidentas A. Smetona su savo palyda, prie kunigo (dabar arkivyskupo) Sigito Tamkevičiaus namo ir klebonijos pastato, kur sovietmečiu buvo leidžiama „LKB kronika“. Net 62 iš 81 šio pogrindinio leidinio numerių, kurių pirmasis pasirodė 1972 m. kovo 19 d., buvo išleisti Kybartuose. Apžiūrėjome netoliese vos prieš keletą savaičių iškilusią tautodailininko Vido Cikanos iš balto marmuro grūdelių sukurtą meninę kompoziciją „Dievo pamokymai“, skirtą „LKB kronikos“ 50-mečiui atminti. Labiausiai visų laukta ekskursijos dalis buvo 1870 m. įrengti geležinkelio stoties požemiai – bene didžiausi Lietuvoje rūsiai. Ekskursijos vadovas V. Katkevičius papasakojo, kad šiame tvirtai suręstame vėsiame arkinių konstrukcijų pastate Rusijos imperijos laikais buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės: iki Pirmojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10 proc. viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstojo šaldytuvus. Dabartinis tunelis tęsiasi 106 metrus ir baigiasi statybinėmis atliekomis užversta anga. Kas yra už jos – nežinoma. Pasakojama, kad šiais tuneliais buvę galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų. Manoma, kad  viena iš tunelio paskirčių buvo ir didžiųjų valdovų saugumo užtikrinimas. Juk čia pat buvo depas, kuriame stovėdavo rusų caro garvežys su vagonais, pritaikytais važiuoti Vokietijos bėgiais.

Ekskursiją baigėme prie paminklinio akmens, skirto įamžinti istorinę kryžkelę, kurioje prie Stalupėnų–Virbalio ir Vištyčio–Jurbarko vieškelių apie 1540 metus karalienės Bonos Sforcos valia pradėjo kurtis Kybartų kaimas, savo vardą gavęs nuo pirmųjų gyventojų – penkių brolių Kybartaičių pavardės.

Dėkojame LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistei kybartietei Dianai Lekevičienei, padėjusiai organizuoti šią kolektyvo išvyką į Kybartus, gerai pažįstančiai savo kraštą ir daug papasakojusiai apie jo įžymiąsias vietas.

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ informacija
Sandros Tamulionienės nuotraukos

Kviečiame keliauti į Šveicarijos alpes.

  Šveicarijos Alpių paslaptys 2022 m. rugpjūčio 16 - 23 d d. 1 diena. Išvykstame   iš Kybartų miesto. rugpjūčio 16 dienos 3 val. (anksty...