Šūklių kaimo bendruomenės darbai – Sūduvai

 

Atminimo ąžuoliuką sodino trys bendruomenių pirmininkai: Vytautas Lekešius (Šūklių k.), Vitas Katkevičius (Kybartų m.) ir Irena Senkuvienė (Šiaudiniškių k.).

Sūduva, Tu buvai uždrausta, ištrinta, užmiršta.

Tave – savo motiną – aš vadinau
kitu vardu.
Augau kaip medis be savo istorijos,
be šaknų.
Šiandien pas Tave su tikruoju vardu
aš grįžtu.
Mano meilė, ryžtas ir rankos –
Tau, Sūduva.

Šiomis straipsnio autoriaus eilučių mintimis būtų galima nusakyti atmosferą, sujungusią prieš Žolinę į dvidešimties metų veiklos jubiliejų susibūrusią Šūklių kaimo bendruomenę. Į šventę susirinko šio kaimo žmonės, o taip pat iš kitur atvykusieji buvę Šūklių kaimo gyventojai. Šūkliečiai suėjo, suvažiavo su savo atžalomis: vaikais ir anūkais. Sulaukėme svečių ir iš Šiaudiniškių kaimo bei Kybartų bendruomenių.
Šventės pradžioje pasidžiaugėme Sūduvos metais akcentuodami, kad savo atliktus darbus skyrėme Sūduvai. Tai – 2011 m. restauruota Šūklių skulptūra Švč. Mergelė Marija su kūdikiu, vienintelė tokia Lietuvoje, o taip pat atminimo ženklas – kryžius, pastatytas 2014 m. bei skirtas Šūklių kaimo savanoriams ir buvusiems gyventojams įamžinti.

Apžvelgėme bendruomenės istoriją, pristatėme sodybų priežiūros techniką, kurią įsigijome už projekto „Šūklių bendruomenės verslo pradžia“ lėšas, pasodinome atminimo ąžuoliuką.
Kalbant apie projektą verta paminėti, kad renginyje bendruomenė pateikė galutinę ataskaitą apie jo įgyvendinimą ir pabrėžė, jog projektas „Šūklių bendruomenės verslo pradžia“ yra užbaigtas. Pagal šį projektą į darbą buvo priimti du sodybų priežiūros darbininkai: Regimantas Merkevičius ir Artūras Naujokaitis. Dirbdami Šūkliuose ir Vilkaviškyje abu vyrai jau įgijo pakankamai sodybų priežiūros patirties.
Man, kaip kraštovaizdžio architektui, priskirtas sodybų želdinių projektavimas ir vadovavimas darbams. Šiuo metu ruošiamas buvusio gamybinio centro Gražiškių seniūnijoje sutvarkymo, apželdinimo ir pritaikymo projektas. Kitas užsakymas gali būti Jūsų – tad skambinkite tel. 8 682 15 851, rašykite el. paštu sukliubendruomene @gmail.com, kvieskite. Turima technika ir įrankiais galime atlikti visus sodybų teritorijų įrengimo ir priežiūros darbus.
Vėliau šventė persikėlė prie „Žalio dvaro“ po baltosiomis tuopomis. Tarp daugelio tuopų dvi yra įspūdingo dydžio, todėl jos paskelbtos gamtos paminklais. Čia vyko didžiausio populiarumo sulaukusi fotosesija. Ant specialiai tai progai skirto suoliuko noriai sėdo šventės dalyviai ir fotografavosi.

Įsiamžinę nuotraukose su pasidainavimu ir šokiais visi kėlėsi į generolo, savanorio Bronislovo Skomskio stovyklavietę. Čia, po stoginėmis, ant plačių stalų, jau garavo gardi žuvienė ir cepelinai, kiek atokiau rikiavosi šakočiai, saldumynai, kvapni žolelių arbata ir aviečių midus. Pasistiprinę klausėmės Daivos Ambrasaitės vadovaujamo ansamblio „Lankupa“ iš Vilkaviškio. Ansambliečiams vadovaujant dainavome ir šokome senovinius šokius.
O tada mažesnėmis grupelėmis kas prie ugniakuro būrėsi, kas Albino Būbnaičio, Žaliosios ansamblio nario, armonikos klausėsi.
Laikas netruko prabėgti. Atsisveikinome. Išvažiavome su džiugesiu ir viltimi, žvilgsniu palydėdami Sūduvą su bekraščiais ką tik nukirstų javų laukais.

Vytautas LEKEŠIUS
Šūklių kaimo bendruomenės pirmininkas

 

Šveicarijos Alpių paslaptys įmintos

 

Šveicarija – tai šalis centrinėje Europoje, kurioje net keturios kalbos – vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų – yra oficialios. Tai valstybė, kuri beveik 200 metų laikosi neutralumo ir yra išvengusi abiejų pasaulinių karų bei turi 500 metų demokratijos tradicijas. Šveicarija gali pasigirti turinti aukščiausią pragyvenimo lygį (minimalus atlyginimas 3800 eur.) bei tuo, kad čia 1600 gyventojų tenka po vieną banką! Šveicarija  plotu mažesnė už Lietuvą,  gyventojų skaičius viršija 8 mln.  Tai šalis, kuri kasmet savo gamtos grožiu pritraukia milijonus turistų.
Net du trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis yra padengta amžinaisiais sniegynais ir ledynais. Dauguma aukštesnių nei 4000 m Alpių viršukalnių yra Šveicarijoje.

Ankstyvą rugpjūčio mėn. 16 dienos rytą Kybartų ir Juknaičių bendruomenių nariai turistiniu autobusu  išvyko į šį unikalų gamtos kampelį. Keliavome per Lenkiją, Čekiją, Vokietiją. Pirmoji nakvynė buvo Čekijos miestelyje Beroune. Permiegoję, anksti ryte išvykome link Bavarijos, apsilankydami  akmeniniame mieste prie Dunojaus  Regensburge, apžiūrėjome seniausią tiltą. Kurį laiką šis šis tiltas laikytas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Vykstant į Šveicariją mėgaujamės Bodeno ežero vaizdais. Trumpa ekskursija Stein am Rhein miestelyje. Toliau vykstame prie Reino upės.  Krante virš garsiojo Reino krioklio įsikūrusios Laufen pilies apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus gamtos ir krentančio vandens krioklio vaizdas.  Nepaprastai gražūs Reino upės kriokliai, čia riaumojantis ir purslais trykštantis vanduo krenta iš 23 metrų aukščio.Trečiąją kelionės dieną atvykstame į Šveicarijos miestą  Liucerną. Ekskursija po senamiestį: XIV a. statytas koplyčios tiltas (seniausias medinis tiltas Europoje), Vandens bokštas, miesto katedra, Liūto paminklas – XVIII a. monumentas Šveicarijos gvardiečiams atminti, rotušė, gynybinė siena. Ketvirtą dieną apžiūrime vaizdingąjį Arės tarpeklį, kurį to paties pavadinimo upė išgraužė per tūkstančius metų. Tiltai, takeliai ir tuneliai čia įrengti dar 19 amžiuje, grožėtis gamta galima vaikščiojant daugiau nei 1.4 km ilgio maršrutu. Tarpeklis yra ypatingai siauras, siauriausioje vietoje siekia vos vieną metrą, tačiau jo gylis yra apie 200 metrų. Pakilome prie vienintelio Europoje turistams atviro kalno viduje esančio Trumelbacho krioklio, kuris yra maitinamas tirpstančio ledyno vandeniu. Kalno viduje kriokliai pragraužę 12 pakopų kelią. Jėgas atgavome kalnuose įsikūrusiame Grindelwald miestelyje, vėliau kildami į Jungfrau viršukalnę grožėjomės uolų, ledo ir sniego karalyste, o pakilę pamatome aukščiausiai Europoje įkurtą geležinkelio stotį. Iš Sfinkso terasos, kurią pasiekėme liftu, turėjo atsiverti įspūdingas Jungfrau (4158 m), Mencho (4107 m), Eigerio (3970 m) viršukalnių ir ilgiausio Europoje Alečo ledyno (daugiau kaip 120 kv. km) vaizdas. Tačiau mums nepasisekė, nes šias grožybes dengė stori debesys. Penktą dieną vykome prie Ronos ledyno, kurio 100 metrų krištolo žydrumo ledo tunelis kiekvienais metais yra išskaptuojamas vis iš naujo, kad būtų galima grožėtis ledynu iš vidaus. Pasivaikščiojus prie Ronos ištakų, vykome į Šveicarijos sostinę Berną, kurio senamiesčio autentiškumas pripažintas UNESCO vertybe: bendras miesto išplanavimas, architektūra, dekoracijos savo pirminių formų nekeičia jau nuo 15 amžiaus,  ekskursijos akmeninėmis gatvelėmis metu pastebime vyraujantį gotikos braižą, atsispindintį didesnėje dalyje visų vietos statinių. Mieste stebina vienas už kitą įspūdingesnių fontanų gausa, kurių kiekvienas dedikuotas labiausiai šaliai nusipelniusiems žmonėms.

 Šios dienos vakare kavinėje vaišinomės tradiciniu Šveicarijos sūriu fondiu, kuris valgomas karštas vilgant į sūrį duonos gabalėlius ir užsigeriant baltuoju Šveicarišku vynu. Labai skanu.

 Šeštąją dieną vykdami  link namų, dar aplankėme Vokietijos Rotenburgą prie Tauberio, kuriame pajutome viduramžių dvasią, mat dėl išlikusios architektūros, gynybinių įtvirtinimų bei klestinčios vyno kultūros Rotenburgas prie Tauberio išsaugojo senove alsuojančią atmosferą. Apžiūrėjome Turgaus aikštę, Rotušę bei bokštą su valandas mušančiu laikrodžiu, viduramžišką Šv.Jokūbo bažnyčią, 1380-1390 m. pastatytą bokštą Klingentor, iš kurio būdavo pompuojamas vanduo gyventojams.

 Į kelionę vyko 48 ekskursantai. Autobusu nuvažiavome 4500 km. Kelionė neprailgo. Grįžome su puikia nuotaika ir didžiuojamės,  kad aplankėme nuostabiąją Šveicariją, Čekiją, Vokietiją.