Šveicarija – tai šalis
centrinėje Europoje, kurioje net keturios kalbos – vokiečių, prancūzų, italų ir
retoromanų – yra oficialios. Tai valstybė, kuri beveik 200 metų laikosi
neutralumo ir yra išvengusi abiejų pasaulinių karų bei turi 500 metų
demokratijos tradicijas. Šveicarija gali pasigirti turinti aukščiausią
pragyvenimo lygį (minimalus
atlyginimas 3800 eur.) bei tuo, kad čia 1600
gyventojų tenka po vieną banką! Šveicarija plotu mažesnė už Lietuvą, gyventojų skaičius viršija 8 mln. Tai šalis, kuri kasmet savo gamtos grožiu
pritraukia milijonus turistų.
Net du
trečdalius šalies teritorijos užima kalnai, kurių dalis yra padengta
amžinaisiais sniegynais ir ledynais. Dauguma aukštesnių nei 4000 m Alpių
viršukalnių yra Šveicarijoje.
Ankstyvą rugpjūčio mėn. 16 dienos rytą Kybartų ir Juknaičių bendruomenių nariai turistiniu autobusu išvyko į šį unikalų gamtos kampelį. Keliavome per Lenkiją, Čekiją, Vokietiją. Pirmoji nakvynė buvo Čekijos miestelyje Beroune. Permiegoję, anksti ryte išvykome link Bavarijos, apsilankydami akmeniniame mieste prie Dunojaus Regensburge, apžiūrėjome seniausią tiltą. Kurį laiką šis šis tiltas laikytas aštuntuoju pasaulio stebuklu. Vykstant į Šveicariją mėgaujamės Bodeno ežero vaizdais. Trumpa ekskursija Stein am Rhein miestelyje. Toliau vykstame prie Reino upės. Krante virš garsiojo Reino krioklio įsikūrusios Laufen pilies apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabus gamtos ir krentančio vandens krioklio vaizdas. Nepaprastai gražūs Reino upės kriokliai, čia riaumojantis ir purslais trykštantis vanduo krenta iš 23 metrų aukščio.Trečiąją kelionės dieną atvykstame į Šveicarijos miestą Liucerną. Ekskursija po senamiestį: XIV a. statytas koplyčios tiltas (seniausias medinis tiltas Europoje), Vandens bokštas, miesto katedra, Liūto paminklas – XVIII a. monumentas Šveicarijos gvardiečiams atminti, rotušė, gynybinė siena. Ketvirtą dieną apžiūrime vaizdingąjį Arės tarpeklį, kurį to paties pavadinimo upė išgraužė per tūkstančius metų. Tiltai, takeliai ir tuneliai čia įrengti dar 19 amžiuje, grožėtis gamta galima vaikščiojant daugiau nei 1.4 km ilgio maršrutu. Tarpeklis yra ypatingai siauras, siauriausioje vietoje siekia vos vieną metrą, tačiau jo gylis yra apie 200 metrų. Pakilome prie vienintelio Europoje turistams atviro kalno viduje esančio Trumelbacho krioklio, kuris yra maitinamas tirpstančio ledyno vandeniu. Kalno viduje kriokliai pragraužę 12 pakopų kelią. Jėgas atgavome kalnuose įsikūrusiame Grindelwald miestelyje, vėliau kildami į Jungfrau viršukalnę grožėjomės uolų, ledo ir sniego karalyste, o pakilę pamatome aukščiausiai Europoje įkurtą geležinkelio stotį. Iš Sfinkso terasos, kurią pasiekėme liftu, turėjo atsiverti įspūdingas Jungfrau (4158 m), Mencho (4107 m), Eigerio (3970 m) viršukalnių ir ilgiausio Europoje Alečo ledyno (daugiau kaip 120 kv. km) vaizdas. Tačiau mums nepasisekė, nes šias grožybes dengė stori debesys. Penktą dieną vykome prie Ronos ledyno, kurio 100 metrų krištolo žydrumo ledo tunelis kiekvienais metais yra išskaptuojamas vis iš naujo, kad būtų galima grožėtis ledynu iš vidaus. Pasivaikščiojus prie Ronos ištakų, vykome į Šveicarijos sostinę Berną, kurio senamiesčio autentiškumas pripažintas UNESCO vertybe: bendras miesto išplanavimas, architektūra, dekoracijos savo pirminių formų nekeičia jau nuo 15 amžiaus, ekskursijos akmeninėmis gatvelėmis metu pastebime vyraujantį gotikos braižą, atsispindintį didesnėje dalyje visų vietos statinių. Mieste stebina vienas už kitą įspūdingesnių fontanų gausa, kurių kiekvienas dedikuotas labiausiai šaliai nusipelniusiems žmonėms.
Šios dienos vakare kavinėje vaišinomės tradiciniu Šveicarijos sūriu fondiu, kuris valgomas karštas vilgant į sūrį duonos gabalėlius ir užsigeriant baltuoju Šveicarišku vynu. Labai skanu.
Šeštąją dieną vykdami link namų, dar aplankėme Vokietijos Rotenburgą prie Tauberio, kuriame pajutome viduramžių dvasią, mat dėl išlikusios architektūros, gynybinių įtvirtinimų bei klestinčios vyno kultūros Rotenburgas prie Tauberio išsaugojo senove alsuojančią atmosferą. Apžiūrėjome Turgaus aikštę, Rotušę bei bokštą su valandas mušančiu laikrodžiu, viduramžišką Šv.Jokūbo bažnyčią, 1380-1390 m. pastatytą bokštą Klingentor, iš kurio būdavo pompuojamas vanduo gyventojams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą