2022-ieji – ir Sūduvos metai

           Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius.

1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kryžuočių ordino, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, todėl šiais  metais  švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus.

Tai ypač reikšmingas įvykis ir  Kybartams. Pro Kybartus prateka Lieponos upelis. Jis ir yra skiriamoji linija kuri nubrėžė sieną tarp buvusios Prūsijos, Vokietijos, o dabar ir Rusijos federacijos. Ši siena tarp minėtų valstybių, nekinta jau 600 metų (1422 metų rugsėjo 27 dieną buvo pasirašyta Melno taikos sutartis , Lenkijoje prie Melno ežero). Tokios ilgaamžės ir nekintančios sienos tarp valstybių Europoje yra tik dvi: viena tarp Portugalijos ir Ispanijos, o taip pat ši siena esanti prie Kybartų. Lieponos upelis kurio ilgis 28,5 km. išteka iš Klėtkininkų ir įteka į Širvintos upelį...  Valstybinė siena yra nuo Vištyčio iki Sudargo, Jurbarko rajone.

Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, LR Seime buvo  pasiūlyta  paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės formavimosi bei stiprinimo procese, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m. Nepriklausomą Lietuvą kūrė daug įvairių sričių atstovų, kilusių iš šio krašto tai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas ir Juozas Vailokaičiai  ir kt.

Seimo posėdyje buvo svarstoma 11 pasiūlymų dėl 2022-ųjų paskelbimo atmintinais metais. Tai ir buvo  siūlymas skelbti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Krepšinio šimtmečio, Konstitucijos, Gyvūnų gerovės ir Lietuvos universitetų metais, akcentuotos tokios asmenybės, kaip Ieva Simonaitytė, Jonas Mekas, Romas Kalanta…

2022m. rugsėjo 16 dieną Kybartų kultūros centre vyko tarptautinė mokslinė konferencija – forumas „Sūduva“. Jos tema – „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje“.

Forume buvo pristatyta 12 pranešimų. Juos skaitė ne tik mokslininkai iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos.

Antrą forumo dieną,  visi norintys galėjo keliauti  Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu.

 Kybartuose buvo ledžiamas Kronikos laikraštis. 2022 metais Kronikai suteikta UNESCO apsauga, jos bendradarbiams – Laisvės premija.

2022-ieji Seimo sprendimu Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais paskelbti minint šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. 1972 metų kovo 19 dieną pogrindyje pradėtas leisti leidinys šiais metais mini 50 metų jubiliejų nuo jo leidimo pradžios. Buvo išleista 83 laikraščiai.  Trys Kronikos bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją buvo apdovanoti Laisvės premija.

Sulaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.

Minėdami jubiliejinius pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metus siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į unikalų istorinį reiškinį, aktualų visai lietuvių tautai, Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“ itin sudėtingu istoriniu metu pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją okupuotoje Lietuvoje.

 „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ – drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę. Šimtai Kronikos bendradarbių bei platintojų patyrė KGB persekiojimus, represijas, šantažą. Nepaisant griežtos cenzūros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo reguliariai leidžiama ir platinama net 17 metų iki pat nepriklausomybės atgavimo.

Kronika buvo spausdinta ir dauginta rašomąja mašinėle ant plono popieriaus. Dabar Kronika tvarkingai surinkta ir išleista. Vienuolika spalvingų tomelių. 

Kybartuose, Darvino gatvėje klebono Jono Cikanos iniciatyva iškilo paminklas meninės kompozicijos „Kristus su vaikais“, skirtos  LKB Kronikos 50 – mečiui atminti. Jo autorius  tautodailininkas Vidas Cikana.

 

Tautosakos rinktinė primins mūsų senelių dainas ir pasakojimus

 

    Netrukus dienos šviesą išvys knyga  „I. Matusevičiūtės tautosakos rinktinė“. Šis leidinys – projekto „Sūduvos krašto dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos puoselėjimas“ pirmoji dalis.  

2022-ieji metai yra paskelbti Sūduvos metais, todėl Kybartų bendruomenė kartu su partneriais:  Geisteriškių kaimo bendruomene, Vilkaviškio r. Kybartų „Rasos“ mokykla bei Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugija nusprendė parašyti projektą, skirtą tautosakos puoselėjimui.  Projektas gavo finansavimą iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Medžiagą leidiniui rinko bei leidybai ruošė žinomas mūsų krašto etnografas J. Vylius. Prie leidinio medžiagos paruošimo prisidėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos Instituto, Tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotojai. 

  Kybartai turi turtingą istorinį, architektūrinį ir kultūrinį paveldą. Vienas iš tokių lobių - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvuose saugoma 1934-1937 m. Kybartų gimnazijoje dirbusios Izabelės Matusevičiūtės surinkti Sūduvos krašto tautosakos rankraščiai. 

Lietuvos kalbininkė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja I. Matusevičiūtė gimė 1906 m. Geisteriškių k., Lankeliškių parapijoje, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apsrityje. 1919 - 1927 m. ji mokėsi Kybartų „Žiburio“ gimnazijoje. Baigusi lituanistikos ir pedagogikos studijas Kaune, Vytauto Didžiojo Universitete, 1934 m. I. Matusevičiūtė pradėjo dirbti tuometinėje Kybartų komercijos mokykloje, kuri vėliau tapo Kybartų gimnazija. Dirbdama šioje gimnazijoje Izabelė Matusevičiūtė aktyviai rinko krašto tautosaką. Šiuo metu tautosakos archyve saugomuose rankraščiuose yra: 1935 m. Kudirkos Naumiestyje užrašytos 167 dainos ir Kybartų apylinkėse užrašyti 195 tautosakiniai kūriniai: 194 dainos, 1 oracija. Taip pat 1936 m. Vilkaviškio apskrityje užrašyti 68 tikėjimai ir sakmės apie Perkūną bei 125 kiti tautosakos kūriniai: 10 dainų, 21 pasaka, 39 patarlės, 55 mįslės. 1936 m. Kybartų apylinkėse užrašytos 369 dainos.

Dalis kalbininkės surinkto lobyno sugulė į knygos puslapius. Leidinio jau laukia bendruomenės nariai, keletas egzempliorių liks Kauno bei Vilniaus bibliotekų fonduose. Knygoje spausdintos dainos bei pasakojamoji tautosaka bus naudojama įvairių renginių metu.

„Šiuo projektu norime išsaugoti mūsų krašto etnografinį paveldą. Per paskutinį šimtmetį, keičiantis gyvenimo būdui, tautosakos kūriniai: dainos, pasakos, patarlės, mitai buvo primiršti. Didesnėse ar mažesnėse šventėse norisi, kad skambėtų būdinga tam kraštui tarmė, tarminiai žodžiai, dainavimo tradicijos,“ – sako Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

Baigiamąjame projekto etape vyks projekto viešinimo renginys Kybartų bendruomenei bei svečiams. Renginio metu bus dainuojamos dainos iš rinkinio bei pasakojama pasakojamoji tautosaka. Krašto žmonės galės prisiminti primirštus pasakojimus, tradicijas, dainas, kurias dainavo jų seneliai. 

 

  Kviečiame Į šį renginį 2022m. gruodžio mėn. 3 d. (šeštadienis).   Pradžia 15 val. Vieta: Kybartų kultūros centras.

Renginio  metu  pristatysime Kybartų bendruomenės išleistą knygą  „I.  Matusevičiūtės  tautosakos rinktinė“.

Šis leidinys – projekto „Sūduvos krašto dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos puoselėjimas“ pirmoji dalis.

Bus dainuojamos dainos iš rinkinio bei pasakojama pasakojamoji tautosaka.

Taip pat pristatysime   ir 2021 metais išleistą knygą  „Sūduvis“ .   

Renginio metu vaišinsimės įvairiais patiekalais. Renginys nemokamas.

Bendruomenės narius kviečiame gausiai dalyvauti.  Rengėjams labai svarbu, kad iki 2022m. lapkričio mėn. 20 dienos praneštumėte apie dalyvavimą renginyje. Skambinkite  bendruomenės pirmininkui   tel.  861285242.



       


NEMOKAMA REGOS PATIKRA

 

NEMOKAMA   REGOS   PATIKRA

                       2022 lapkričio mėn. 9 d.,(trečiadienis)

Dirbsime nuo 14.30val. iki 15.30val..

      KYBARTŲ INFORMACINIAME CENTRE


J. BASANAVIČIAUS g. 17, KYBARTAI (autobusų stotis)

 VIZITO METU GALĖSITE UŽSISAKYTI:

 ·       KOREKCINIUS AKINIUS, OFISINIUS AKINIUS,

·       APSAUGINIUS AKINIUS DARBUI KOMPIUTERIU,

VAIRAVIMUI,

·       FOTOCHROMINIUS BEI POLIARIZUOTUS AKINIUS.

 

Užsakius akinius pristatysime jums patogiu adresu.

 Jei nešiojate kontaktinius lęšius, prašome

juos išsiimti mažiausiai likus dviems valandoms iki vizito pas mus.

 Rekomenduojame atsinešti turimus akinius, jeigu nešiojate ar naudojate akinius artumui. Tuomet patikrinus atsineštus akinius įvertinsime jų būklę ir galbūt nereikės naujų akinių užsakyti,  tik pakeisime lęšius įdedant juos į senuosius rėmelius. Taip pat padėsime išsirinkti akinių naujus rėmelius.

 

MB "SIGVAIDA"

+37065692959

2022-ieji – ir Sūduvos metai

            Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“....