Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius.
1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius
Melno taikos sutartį tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kryžuočių
ordino, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės,
todėl šiais metais švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų
jubiliejus.
Tai ypač reikšmingas įvykis ir Kybartams. Pro Kybartus prateka Lieponos
upelis. Jis ir yra skiriamoji linija kuri nubrėžė sieną tarp buvusios Prūsijos,
Vokietijos, o dabar ir Rusijos federacijos. Ši siena tarp minėtų valstybių, nekinta
jau 600 metų (1422 metų rugsėjo 27 dieną buvo pasirašyta Melno taikos sutartis ,
Lenkijoje prie Melno ežero). Tokios ilgaamžės ir nekintančios sienos tarp
valstybių Europoje yra tik dvi: viena tarp Portugalijos ir Ispanijos, o taip
pat ši siena esanti prie Kybartų. Lieponos upelis kurio ilgis 28,5 km. išteka
iš Klėtkininkų ir įteka į Širvintos upelį... Valstybinė siena yra nuo Vištyčio iki Sudargo,
Jurbarko rajone.
Siekiant pagerbti ir įprasminti
Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, LR Seime
buvo pasiūlyta paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais.
Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a.
valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos,
kultūros ir tapatybės formavimosi bei stiprinimo procese, knygnešystei,
Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m. Nepriklausomą
Lietuvą kūrė daug įvairių sričių atstovų, kilusių iš šio krašto tai Jonas
Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas ir Juozas Vailokaičiai ir kt.
Seimo posėdyje buvo svarstoma 11
pasiūlymų dėl 2022-ųjų paskelbimo atmintinais metais. Tai ir buvo siūlymas skelbti „Lietuvos katalikų bažnyčios
kronikos“, Krepšinio šimtmečio, Konstitucijos, Gyvūnų gerovės ir Lietuvos
universitetų metais, akcentuotos tokios asmenybės, kaip Ieva Simonaitytė, Jonas
Mekas, Romas Kalanta…
2022m. rugsėjo 16 dieną Kybartų
kultūros centre vyko tarptautinė mokslinė konferencija – forumas „Sūduva“. Jos
tema – „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos
saugumo architektūros raidoje“.
Forume buvo pristatyta 12
pranešimų. Juos skaitė ne tik mokslininkai iš Lietuvos, bet ir iš JAV,
Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos.
Antrą forumo dieną, visi norintys galėjo keliauti Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu.
2022-ieji
Seimo sprendimu Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais paskelbti minint
šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. 1972 metų kovo 19 dieną pogrindyje pradėtas
leisti leidinys šiais metais mini 50 metų jubiliejų nuo jo leidimo pradžios.
Buvo išleista 83 laikraščiai. Trys Kronikos
bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta
Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją buvo apdovanoti Laisvės premija.
Sulaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą
apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos
dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės
atgavimo.
Minėdami jubiliejinius pogrindinio leidinio „Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metus siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės
dėmesį į unikalų istorinį reiškinį, aktualų visai lietuvių tautai, Lietuvos
valstybei ir jos piliečiams. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“ itin
sudėtingu istoriniu metu pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti
pasauliui apie tikrąją situaciją okupuotoje Lietuvoje.
„Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronika“ – drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius
kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę. Šimtai Kronikos bendradarbių
bei platintojų patyrė KGB persekiojimus, represijas, šantažą. Nepaisant
griežtos cenzūros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo reguliariai
leidžiama ir platinama net 17 metų iki pat nepriklausomybės atgavimo.
Kronika buvo spausdinta ir
dauginta rašomąja mašinėle ant plono popieriaus. Dabar Kronika tvarkingai
surinkta ir išleista. Vienuolika spalvingų tomelių.
Kybartuose, Darvino gatvėje klebono Jono Cikanos iniciatyva iškilo
paminklas meninės kompozicijos „Kristus su vaikais“, skirtos LKB Kronikos
50 – mečiui atminti. Jo autorius tautodailininkas
Vidas Cikana.