2022-ieji – ir Sūduvos metai

           Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius.

1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kryžuočių ordino, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, todėl šiais  metais  švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus.

Tai ypač reikšmingas įvykis ir  Kybartams. Pro Kybartus prateka Lieponos upelis. Jis ir yra skiriamoji linija kuri nubrėžė sieną tarp buvusios Prūsijos, Vokietijos, o dabar ir Rusijos federacijos. Ši siena tarp minėtų valstybių, nekinta jau 600 metų (1422 metų rugsėjo 27 dieną buvo pasirašyta Melno taikos sutartis , Lenkijoje prie Melno ežero). Tokios ilgaamžės ir nekintančios sienos tarp valstybių Europoje yra tik dvi: viena tarp Portugalijos ir Ispanijos, o taip pat ši siena esanti prie Kybartų. Lieponos upelis kurio ilgis 28,5 km. išteka iš Klėtkininkų ir įteka į Širvintos upelį...  Valstybinė siena yra nuo Vištyčio iki Sudargo, Jurbarko rajone.

Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, LR Seime buvo  pasiūlyta  paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės formavimosi bei stiprinimo procese, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m. Nepriklausomą Lietuvą kūrė daug įvairių sričių atstovų, kilusių iš šio krašto tai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas ir Juozas Vailokaičiai  ir kt.

Seimo posėdyje buvo svarstoma 11 pasiūlymų dėl 2022-ųjų paskelbimo atmintinais metais. Tai ir buvo  siūlymas skelbti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Krepšinio šimtmečio, Konstitucijos, Gyvūnų gerovės ir Lietuvos universitetų metais, akcentuotos tokios asmenybės, kaip Ieva Simonaitytė, Jonas Mekas, Romas Kalanta…

2022m. rugsėjo 16 dieną Kybartų kultūros centre vyko tarptautinė mokslinė konferencija – forumas „Sūduva“. Jos tema – „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje“.

Forume buvo pristatyta 12 pranešimų. Juos skaitė ne tik mokslininkai iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos.

Antrą forumo dieną,  visi norintys galėjo keliauti  Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu.

 Kybartuose buvo ledžiamas Kronikos laikraštis. 2022 metais Kronikai suteikta UNESCO apsauga, jos bendradarbiams – Laisvės premija.

2022-ieji Seimo sprendimu Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais paskelbti minint šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. 1972 metų kovo 19 dieną pogrindyje pradėtas leisti leidinys šiais metais mini 50 metų jubiliejų nuo jo leidimo pradžios. Buvo išleista 83 laikraščiai.  Trys Kronikos bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją buvo apdovanoti Laisvės premija.

Sulaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.

Minėdami jubiliejinius pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metus siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į unikalų istorinį reiškinį, aktualų visai lietuvių tautai, Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“ itin sudėtingu istoriniu metu pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją okupuotoje Lietuvoje.

 „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ – drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę. Šimtai Kronikos bendradarbių bei platintojų patyrė KGB persekiojimus, represijas, šantažą. Nepaisant griežtos cenzūros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo reguliariai leidžiama ir platinama net 17 metų iki pat nepriklausomybės atgavimo.

Kronika buvo spausdinta ir dauginta rašomąja mašinėle ant plono popieriaus. Dabar Kronika tvarkingai surinkta ir išleista. Vienuolika spalvingų tomelių. 

Kybartuose, Darvino gatvėje klebono Jono Cikanos iniciatyva iškilo paminklas meninės kompozicijos „Kristus su vaikais“, skirtos  LKB Kronikos 50 – mečiui atminti. Jo autorius  tautodailininkas Vidas Cikana.

 

Komentarų nėra:

2022-ieji – ir Sūduvos metai

            Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“....