KYBARTŲ ISTORIJA TRUMPAI

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo, apie 1900 m.
Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.
1919 ir 1924 m. miesto teisės suteiktos pakartotinai. 1919 m. įkurtas vienas pirmųjų futbolo klubų Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2010 m.

1895 m. -2 364 gyventojai
1923 m. - 6300 gyventojai

1931 m.-  6731 gyventojai

1939 m.-  7337 gyventojai

1959 m.-  6244 gyventojai

1970 m.- 6 435 gyventojai

1974 m. - 6700 gyventojai

1976 m. - 6800 gyventojai

1979 m.-  6676 gyventojai

1989 m.-  7064 gyventojai

2001 m.-  6556 gyventojai

2010 m.-  6173 gyventojai
Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.
Žymūs žmonės
• Isakas Levitanas (1860–1900), rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
• Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
• Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
• Algimantas Apanavičius (g. 1935), kompozitorius
• Algimantas Liubinskas (g. 1951), futbolo treneris, politinis veikėjas
• Vladas Buragas (g. 1953), poetas, rašytojas, redaktorius, politinis veikėjas
• Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (g. 1966), atlikėja, LR Seimo narė
• Edgaras Montvidas (g. 1975), dainininkas (tenoras)

MOKĖSI ŠIAURIETIŠKOJO ĖJIMO

Kybartų bendruomenė kvietė visus pageidaujančiuosius išbandyti vis populiarėjantį šiaurietiškąjį ėjimą. Apie mieste šiaurietiškai žengtus pirmuosius žingsnius redakcijai pranešė bendruomenės pirmininkė Milda Vaičaitienė.
Nors pirmoji pamoka vyko žvarbią ir vėjuotą dieną, tačiau žmonės patyrė, kad sportuoti net ir darganotu oru lauke visai smagu. Šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimas truko pusantros valandos. Kybartiečiams įvairių šios sporto rūšies subtilybių atskleidė patyręs treneris Laimontas Rakauskas.
Pirmiausia žmonės klausėsi teorinių žinių apie šiaurietiškąjį ėjimą. Treneris apibūdino šią sporto šaką, priminė judėjimo poveikį sveikatai.
Per praktinę užsiėmimo dalį mokytasi apšilimo pratimų bei šiaurietiškojo ėjimo technikos. Treneris L. Rakauskas žmonėms individualiai parinko specialias lazdas, kiekvieną asmeniškai pamokė taisyklingų judesių.
Minėtas kybartiečių užsiėmimas – viena iš Vilkaviškio rajono bendruomenėse vykdomos visuomenės sveikatos rėmimo programos „Šiaurietiškas ėjimas – ypač efektyvi fizinio aktyvumo forma ir patikima lėtinių neinfekcinių ligų prevencija“ veiklų.
Pamokomis siekiama pristatyti visiems prieinamą būdą pasportuoti, padėti žmonėms išmokti judėti taisyklingai, populiarinti efektyvią sveikatos stiprinimo priemonę.
Įgyvendinant programą ketinama surengti šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimus ir kitose rajono bendruomenėse. Artimiausias užsiėmimas planuojamas bendruomenėje „Virbalio vartai“.
Bendruomenės, kurios norėtų pasimokyti šiaurietiškojo ėjimo, gali kreiptis į trenerį L. Rakauską tel. 8 698 37 100.
Renata VITKAUSKIENĖ

Šiaudiniškiuose gyventi gera...

Šiaudiniškiuose gyvenantys linksmi ir kūrybingi žmonės tarė: čia puiki vieta ne tik gyventi, bet ir draugauti. O kas geriau sutvirtina draugystę ir sutelkia bendruomenės dvasią, jei ne bendri renginiai ir pramogos. Ir taip viskas prasidėjo..... šventės, sportinės varžybos, talkos, koncertai... Smagumėlis...........

Taigi , mieli kaimynai, jei tik Jums kyla kokios pramoginės ar šiaip gražios idėjos ir ima įkyriai suktis galvoje, būtinai jomis pasidalinkime ir pirmyn... įgyvendinam savo ir kaimynų labui. Juk bendri renginiai ir pramogos - užtikrintas ir linksmas būdas dar labiau susitelkti, kad kaimynystė taptų tvirtesnė, draugiškesnė ir saugesnė...

Kelionė į Paryžių

Ankstyvą 2012 m. balandžio mėn 23 dienos rytą, Kybartų bendruomenės nariai, ištaikingu firmos
„DAIPA“ autobusu, išvyko 6 dienų pažintinei kelionei po keturias europos šalis: Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją.
1 DIENA.       Kelionė per Lenkiją








2 DIENA

Europos širdis, auksinis karalių miestas PRAHA...

Pasipuošusi beveik šimtu bokštų, šis miestas mums yra tikras stebuklas. Nė vienas miestas vidurio Europoje neturi tiek grožio, kaip "auksinė Praha", kurios senamiestis mena viduramžius.

Jau nuo viduramžių ją vadino pasaulio karūna, karalių miestu, auksine, šimtabokšte, Europos širdimi, legendų miestu...

Kiekvienas pastatas yra senovės paminklas: Hradčanų bažnyčia ir rotušė su astronominiu laikrodžiu, Šv. Vito katedra, barokinė Šv.Mikalojaus bažnyčia, Jano Huso paminklas, Karolio tiltas ir daug daug kitų.
3 DIENA

Visą dieną praleidžiame Disneilende - tai gausus geros nuotaikos, šviesių svajonių ir aštrių pojūčių pramogų parkas vaikams ir suaugusiems. Pasienio, Atradimų, Fantazijos ir Nuotykių šalyse sukomės Drakono kilpose, skridome tarpgalaktine raketa, keliavome kapitono Nemo laivu, skriejome didžiojo Griaustinio kalnais ir tarpekliais. Stebėjome Spalvingą parko herojų pasirodymą ir paradą. Nors visą dieną lijo ir buvome permirkę lietaus, bet visvien  laimingi. Nesitiki, kad tai sukūrė žmogaus rankos.
4 DIENA

Ryte atvykstame į Paryžių. Ekskursija po istorinį miesto centrą - Ile de la Cite – Paryžiaus miesto salą. Aplankome žinomiausią Notre-Dame katedrą, Tiuileri sodus, Santarvės aikštę, Eliziejaus laukus, Triumfo arką. Aplankome Luvro muziejų  ir kt. Palaukę dvi valandas eilėje prie Eifelio bokšto ir liftais pakilę į jį, grožimės Paryžiaus panorama iš Eifelio bokšto aukščiausios apžvalginės aikštelės. Plaukiojime Senos upe. Vakare esame Labai pavargę, bet laimingi. Naktinė Kelionė autobusu į Vokietijos miestą Drezdeną.

5 DIENA

Ryte atvykome į Drezdeną - Saksonijos sostinę, vadinamą „Florencija prie Elbės“. Ekskursija pėsčiomis po senamiestį: Karališkuosius rūmus, Karališkosios šeimos koplyčią, Zemper operą, Drezdeno Katedrą, Frauenkirche bažnyčią. Pasivaikščiojimas Brulio terasa, vadinama “Europos balkonu”.

Alaus gėrimas.

Ankstyvą sekmadienio rytą, visi sveiki ir pilni kuo geriausių įspūdžių grįžtame į Kybartus.

Visą kelionę mus lydėjo puiki gidė Danguolė.

Neapsirikome, kad padėti organizuoti šią kelionę, pasitelkėme ekskursijų organizatorių firmą VŠĮ „Ditmos projektai ir KO“.

Kelionė skaidrėse šio puslapio kairėje pusėje.

Matlaukio praeitis ir dabartis.......

Šventė Matlaukio bendruomenėje

                            KIEKVIENAS ATSKIRAI MES TIK LAŠELIS DULKĖSE,
                            BET VISI KARTU MES – GALINGA AUDRA

                                              Pavasarį pražydus sodui

                                              Svaigina ežero vėsa.

                                              Prisėdus po beržais atrodo

                                              Gražesnio krašto nebėra,

                                              O kryžkelėj medinis kryžius

                                              Brangina praeitus laikus,

                                              Kad Matlaukys svetingai glaudžia 

                                              Išnykusius senus žodžius

                                              Matlaukys, Matlaukys

                                              Sūduvos lygumų pakraštys,

                                              Čia lyg jūra banguoja javai,

                                              Žalią pasaką seka beržai.

 Tai ištrauka iš Matlaukio kaimo bendruomenės himno.

2011 lapkričio mėn. 26 dieną 12 val. Matlaukio kaimo bendruomenės taryba į bendruomenės namus pakvietė Matlaukio, Kurpikų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojus.
Šių kaimų gyventojams susibūrimas bendruomenėje labai naudingas, nes jie turi kur išeiti, pabūti. Jie gyvena ne tik apsupti namų aplinkos ar tų pačių kas dieną matomų artimų žmonių, bet turi galimybę susitikti ir pabendrauti su kitais bendraminčiais, kurie taip pat ateina praleisti savo laisvalaikio į bendruomenės namus. Kiekvienais metais yra organizuojamos Joninės, žiemos palydos ir kt.. Todėl galima teigti, jog bendravimas Matlaukyje labai suintensyvėjo. Suaktyvėjo ir jaunimas , jis pradėjo labiau domėtis bendruomenės veikla. Bendruomenė turi išsirinkusi tarybą, jos pirmininkė - Romutė Raulušonienė. Labai aktyvios pirmininkės pagalbininkės Daiva Dubauskienė, Nijolė Pričkaitienė, Vilija Gelbūdienė, Edita Didžiulienė, Teresė Rainikevičienė. Susirinkimų metu bendruomenės nariai sprendžia įvairias problemas, susijusias su kaimo gyvenimu, tačiau dažniausiai jie svarsto apie ateityje planuojamus atlikti darbus tam, kad kaimas taptų daug gražesnis, tvarkingesnis ir mielesnis ne tik vietos gyventojams, bet ir kaimo svečiams. Dabar pirmoje vietoje yra sporto aikštelės, bendruomenės namų sutvarkymas, kad jaunimas turėtų kur praleisti laisvalaikį, pajudėti, pasportuoti. Taip pat bus siekiama užasfaltuoti gatvėse duobes ir naujai įruošti  šaligatvius.
Pasak pirmininkės, pagrindinis bendruomenės tikslas – įtraukti į aktyvią veiklą kuo daugiau kaimo gyventojų ir suvienijus jėgas prižiūrėti bei puoselėti kaimo aplinką, spręsti jaunimo ir vyresnio amžiaus gyventojų laisvalaikio užimtumo problemas, rengti projektus. Pirmininkės teigimu, jau dabar galima pastebėti veiklos rezultatus: pagražėjusį kaimą, Labai džiugu, kad renginiuose dalyvauja ne tik vyresnieji, bet ir jaunimas, vaikai. Išspręstas ir vandens tiekimas gyvenvietei.
Per savo gyvavimo metus bendruomenė parengė ir įgyvendino nemažai projektų, kurių dėka galėjo puošti kaimo aplinką, rengti šventes. Pasak tarybos pirmininkės daugiausiai prie  kultūrinių renginių rengimo prisideda  sumanymų nestokojanti Daiva Dubauskienė.
Šventės pabaigoje  savo spektaklį parodė Vilkaviškio pagyvenusių žmonių klubo „Rudenėlis“ mėgėjų teatras „Kertė“.
Šventeje svečiais buvo  Matlaukio kaimo seniūnaitis Robertas Mickevičius ,Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys Vitas Katkevičius.
Matlaukio kaimo bendruomenės Šventės akimirkos skaidrėse

Kviečiame dalyvauti Kybartų bendruomenės veikloje.

 Maloniai kviečiame prisijungti prie Kybartų bendruomenės, pagyvinant jos veiklą.
Laukiame Jūsų kiekvieną trečiadienį nuo 15  iki 17 val.,  Kybartų seniūnijos 104 kabinete. 

Bendruomenės taryba

Vilkaviškyje šurmuliavo žemdirbių ir bendruomenių šventė

Spalio 8 dieną, šeštadienį, prie Vilkaviškio kultūros centro rajono žemdirbiai ir bendruomenės į tradicinę šventę rinkosi su pakilia ir šventiška nuotaika.

Rudenį, pasibaigus visiems žemės darbams, ne tik rajono žemdirbiai, bet ir rajono bendruomenės tradiciškai jau keturioliktą kartą susirinko draugėn: pasikalbėti, pasidžiaugti, pasidalyti rūpesčiais, norais, ateities planais.

Sunku išskirti vieną ar kitą bendruomenę, kuri aktyviau ar geriau dirbo. Jos visos aktyviai dirbo, grąžino savo pačių ir kitų kaimo bei miestų gyventojų gyvenimą. Šventės pabaigoje skambėjo kaimų meno kolektyvų atliekamos dainos ir melodijos.

Bendruomenės šventės dalyvius ir svečius vaišino ne tik karštomis , čia pat kepamomis spurgomis, bet ir iš cukrinio runkelio išspaustu sirupu.

Daugiau nuotraukų kairėje šio puslapio pusėje skaidrėse.

SENŲJŲ KYBARTŲ KAPINIŲ ISTORIJA

Tai ilgamečio Kybartų istorijos tyrinėtojo, gimusio šiame mieste, vėliau gyvenusio Kaune, Vytauto MICKEVIČIAUS rašinys. Jį autoriaus užbaigė prieš išeidamas į Amžinybę.

Besidomėdamas Kybartų istorija, dažnai susidurdavau su duomenų trūkumu, tekdavo kurti įvairias hipotezes ir tikrinti, kaip jos atitinka tikrovę. Kartais pavykdavo, o kartais ir ne, tekdavo ilgai laukti, kol aptikdavau naujų duomenų, patvirtinančių, koreguojančių ar net visiškai paneigiančių pradinę versiją.
Senųjų Kybartų kapinaičių vietos paieška irgi truko ilgai, gal penkerius metus, o galutinį tašką padedu tik dabar.
Kybartai dokumentuose pirmą kartą paminėti 1561 metais, nors kaimas įkurtas anksčiau – gal net daugiau kaip pusšimčiu metų. Karalius Zigmantas III Vaza Kybartų kaimą 1598–1609 m. užrašė Virbalio bažnyčiai: pagal J. Totoraitį, buvo užrašyti 4 ar 6 ūkininkai, ir tada visas kaimas priklausė bažnyčiai, bet gerokai anksčiau sudarytame 1561 metų Jurbarko ir Virbalio inventoriuje Kybartų kaime surašyta net 20 ūkių. Taigi bažnyčiai galėjo priklausyti tik pusė Kybartų kaimo. Mums svarbiau daug vėlesnis faktas: pasirodo, 1696 metų Virbalio bažnyčios vizitacijos akte rašoma, jog Virbalio klebonas savo lėšomis Kybartų kaimo kapinaitėse pastatė koplyčią, o joje – šv. Jurgio Kentėtojo altorių, kad žmonėms būtų patogiau šv. Mišių klausyti. Štai čia ir užsimezgė intriga: o kurgi tos kapinaitės buvo, kokioje vietoje? Kas ten dabar?

Dvejų dienų kelionė į Lenkiją

Pakvietus "Kybartų bendruomenei" , aplankėme kaimyninę Lenkiją, pamatėme puikią Malborgo pilį ,Gdansko, Sopoto, Gdynės miestus. Į kelionę, puikiu UAB „Bandridos“ autobusu, išvyko 45 bendraminčiai.

Malborgas - vienas iš gausiausiai turistų lankomų miestų Lenkijoje. 1274-1457 metais Malborgas buvo Didžiojo kryžiuočių ordino bei viso vienuolyno sostine. Tai didžiausia Europoje viduramžių pilis, įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūrinio paveldo sąrašą. Gido vadovaujama ekskursija veda į erdvias vienuolyno patalpas: reflektoriumą, virtuvę, koplyčią, miegamąjį, tvirtovės sargų koridorius ir budėtojų stebėjimo postus bokštuose. Pilyje dėmesį patraukia ne tik labai įdomus gotikinis interjeras, achitektūrinės detalės, bet ir pilyje eksponuojamos gausios gintaro papuošalų, meninių amatininkų dirbinių, porceliano,ginklų ir skulptūrų kolekcijos.

Žalgirio mūšio laukas - Žalgirio mūšis vykęs 1410 m. liepos 15d. tarp jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų ir Kryžiuočių ordino, pasibaigęs pastarojo sutriuškinimu, po kurio jis nebeatsigavo. Dabar šalia šio mūšio lauko galima prisiminimui nusipirkti įvairių suvenyrų...

Gdanskas (Gdańsk) – tai Lenkijos uostamiestis prie Baltijos jūros Gdansko įlankos (460 tūkst. gyventojų). Anksčiau miestas buvo vadintas Dancingu.

Rašytiniuose šaltiniuose miestas pirmą kartą paminėtas 997 m. Miesto valdžia nuolat keitėsi – skirtingais istorijos laikotarpiais Gdanskas priklausė vokiečiams, lenkams, Prūsijai.

1945 m. Gdanskas buvo smarkiai subombarduotas Raudonosios Armijos. XX a. 8 dešimtmetyje Gdanske kilo žymusis „Solidarumo“ judėjimas, nukreiptas prieš sovietų valdžią.

Gdanskas – gražus viduramžiškas miestas, senamiestyje gausu siaurų gatvelių bei XII-XVIII a. pastatų. Gdanskas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio, kuriam priklauso ir Vilnius, stočių.

Gdanskas – tai miestas, mėgstamas ir turistų, ir poilsiautojų. Greta miesto įsikūręs Sopoto kurortas.

Sopotas drauge su Gdansku ir Gdyne sudaro Trimiesčio aglomeraciją. 39,8 tūkst. gyventojų (2006 m.). Pajūrio kurortas. Yra vietinio geležinkelio sistema.

Sopote yra ilgiausias Europoje medinis molas(515,5 m), moderniosios architektūros „kreivasis namas“. Mieste vyksta kasmetinis Sopoto dainų festivalis, savo masiškumu Europoje nusileidžiantis tik Eurovizijai.

Sopotas įkurtas kaip pajūrio slavų tvirtovė VII a. Pirmą kartą šaltiniuose minimas1283 m. Nuo XVI a. čia pradėjo kurtis didikų poilsio vilos.

Prisiminsime šią kelionę ilgai, nes ją lydėjo puiki nuotaika, graži gamta, istoriniai paminklai ir žinoma šaunūs bendraminčiai!

Kelionę galite pamatyti skaidrėse kairėje šio puslapio pusėje.