Šalies moksleiviai rudens turistinėje stovykloje Kybartuose

Lietingą 2013m. spalio mėnesio 26 dieną, rudens turistinės stovyklos moksleiviai ir mokytojai, keliaujantys S.Neries jaunystės vietomis, aplankė Kybartus. 14 val. grupės iš Alizavos, Skaisgirio, Vilniaus, Rokiškio, Mažeikių, Palangos, Jungėnų, Kalvarijos, Antanavo, Kupiškio  atvyko į Kybartus. Ekskursijoje po Kybartų miestą, jo požemius, ilgiausią šalyje pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, pasienio ruožą,  muitinę -  vartus į europos sąjungą, Provoslavų cerkvę, dailininko I.Levitano paminklą, atnaujintą miesto parką, gražiausiai tvarkomą Kybartų seniūnijos sodybą, Kybartų „Saulės“ progimnaziją lydėjo Kybartų bendruomene nariai. Stovyklos tikslas buvo supažindinti moksleivius su Kybartų miestu bei aplankyti istorinius, kultūrinius, gamtinius objektus, taip pat stiprinti moksleivių sveikatą, sudaryti sąlygas turiningai ir prasmingai praleisti rudens atostogas. Stovykloje dalyvavo 60 moksleivių ir ugdymo pedagogų. Gidas- bendruomenės pirmininkas, supažindino visus su miesto istorija, parodė požemius, papasakojo apie I.Levitaną, pirmąsias  antrojo pasaulinio karo valandas Kybartuose ir kt. Moksleiviai ir mokytojai įdėmiai klausėsi  istorijos apie A.Nevskio vardo cerkvę. Neišdildomą įspūdį paliko pavyzdingai tvarkoma R. ir. V. Juzumų sodyba ir joje esančios medinės skulptūros. Apsilankius progimnazijoje moksleiviai ir mokytojai vieningai  sakė kad „pavydi“ Kybartiečiams, turintiems  tokią puikią mokyklą.  Ekskursijoje po miestą visi pailsėjo, pabendravo tarpusavyje, sulaukė naujų ir įdomių žinių. Moksleiviai ir mokytojai išvykdami  išsivežė puikią nuotaiką ir gerus įspūdžius apie Kybartų miestą.

 

 

Kybartuose paminėta Angelų sargų dieną

Kybartų bendruomenėje  spalio 4 dieną vyko renginys, skirtas Angelų sargų dienai – Policijos šventei paminėti. Čia pasveikinti pareigūnai dirbantys Kybartų policijos nuovadoje. Su švente juos sveikino savivaldybės tarybos nariai Algimantas  Mackevičius, Vitas Katkevičius.  Taip pat Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Kybartų nuovados darbuotojams raštišką  Savivaldybės mero ALGIMANTO ANTANO GREIMO  ir direktoriaus pavaduotojo  EVALDO JANULIONIO sveikinimą perskaitė Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys , Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius
Renginio metu, angelų sargų dieną, buvo pasveikinti ne tik pareigūnai, bet ir tie, kas jiems padeda. Būtent policijos rėmėjams  esame dėkingi už saugumo jausmą viešose vietose, keliuose. Dėkojame ir už tai, kad jie savo laisvu nuo darbo metu padeda policijos pareigūnams saugoti seniūnijos gyventojų rimtį.
Kybartų policijos nuovados viršininkas A.Kinderis padėkojo už šventę. Už aktyvų bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą policijai, keturiems Kybartų bendruomenės nariams -  policijos rėmėjams įteikė Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono Policijos komisariato viršininko Rolando Gylio padėkos raštus.
Šiais metais Lietuvos policija mini 95-ąsias, jubiliejines įkūrimo metines ir 23-iąsias atkūrimo metines.
Susirinkusieji renginyje  sakė, kad nuotaika šventiška, džiugi, nors Kybartuose kaip ir visoje Lietuvoje, vis dar trūksta policijos pareigūnų.
Pareigūnų darbas sunkus ir svarbus, jie dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Bendruomenės narių ekskursija į Taliną-Helsinkį-Stokholmą

Grupė Kybartų  bendruomenės narių vėlyvą rugpjūčio mėn. 14 dienos vakarą išvykome iš Lietuvos į Estiją, Suomiją, Švediją. Kelionė per Latviją.  Ryte atvykstame į Taliną. Netrukus keltu Išplaukiame į Helsinkį. Atplaukus, apžvalginė ekskursija po miestą: Senato aikštė su aplinkiniais administraciniais pastatais, universitetas, Rotušė, Prezidento rūmai, Nacionalinis dramos teatras, Parlamentas, orginalus paminklas kompozitoriui J. Sibelijui, garsioji uoloje iškalta Tempeliaukio bažnyčia. Miestas labai tvarkingas, žmonės neskuba, nuolat šypsosi. Vakare iš Helsinkio išplaukiame į Stokholmą didžiuliu ir gražiu laivu „Gabriela“. Įvairios pramogos laive: diskotekos, restoranai, parduotuvės. Nakvynė puikiose kajutėse. Ryte  priplaukėme Švedijos salas ir atplaukiame į Stokholmą. Pirmas įspūdis - visiškai kitokia gamta nei Lietuvoje. Šalia gyvenamųjų namų stūkso uolos, oras švediškai vėsus, bet nėra Lietuvos miestams būdingo pilkumo… Viskas nepaprastai tvarkinga. Išlipus iš laivo apžvalginė ekskursija po miestą, dažnai vadinamą “Šiaurės Venecija”: Karališkasis dramos teatras, Karališkieji rūmai, sargybos pasikeitimo ceremonija, senoji Katedra, Riterių bažnyčia, kur palaidoti Švedijos monarchai, siauros ir jaukios senamiesčio gatvelės, siauriausia europoje (0,80 m.) gatvė. Rotušė, kurioje kasmet, po Nobelio premijų įteikimo, vyksta banketai, pasivaikščiojome visada šventiškai išpuošta pagrindine Drottningatan gatve. Laisvo laiko metu  aplankėme: “Vaza” muziejų, kur eksponuojamas didingas, iš jūros dugno iškeltas 17 amžiaus karališkasis karo laivas (jūros dugne išgulėjęs daugiau nei 330 metų).  Vakare laivu „Gabriela“ grįžtame į Taliną. Laive veikė naktiniai klubai, kazino,restoranai, barai, sauna, vaikų žaidimų kambarys, grojo gyva muzika ir kt. Nakvynė kajutėse. Nepaprastai gražus ir Talinas. Kelionė lygiai Baltijos jūra plaukiančiu laivu visiškai neprailgo. Grįžome puikios nuotaikos ir pilni įspūdžių. Tai jau ketvirta bendruomenės tarybos organizuota ekskursija po Europos šalis.

 

 

Dviratininkai iš Maltos

 Trečiadienio rytą Kybartų bendruomenė į Kaliningrado sritį palydėjo maltiečius dviratininkus, kurie su kilnia misija, į miestą atvyko antradienio vakarą.
Tai -  dvidešimties dviratininkų grupė, lydimų aptarnaujančio persionalo, nešančią per pasaulį žinią apie inkstų ligomis sergančius žmones, kurie laukia brangios įrangos ar inkstų persodinimo operacijos. Kartu šioje kelionėje renkamos lėšos tokiems ligoniams paremti. Formacinės kompanijos „Actavis“remiami dviratininkai pakeliui lankosi ligoninėse, pasakoja žmonėms apie inkstų ligas, ragina juos aukoti ne tik grynais, bet ir žinutėnis telefonu ar pravedant pinigus į specialią sąskaitą.
Tai - jau tryliktasis dviratininkų žygis per pasaulį.
Dviratininkai savanoriai, važiuojantys ekstremaliomis sąlygomis atrenkami labai atsakingai. Tik išrinktiesiems lemta vykti su šia kilnia misija po pasaulį
Šiemet  20 dviratininkų kelyje nuo Minsko iki Sankt Peterburgo praleis 10 dienų. Kiekvieną dieną nuvažiuodami apie 200 kilometrų. Pakeliui aplankę Lietuvą dar  aplankys Latviją, Estiją. Vyriausiam drupės nariui neseniai sukako 61 metas.
Dviratininkai buvo apgyvendinti „Rasos“ mokykloje. Bendruomenė pasirūpino, kad keliautojams nieko nepritrūktų, o kad jie jaustųsi saugūs,visą naktį prie mokyklos budėjo  prie bendruomenės esančios policijos rėmėjų grupės nariai vadovaujami bendruomenės tarybos nario Vitaliaus Šidiškio.
Išvykdami Maltiečiai padėkojo bendruomenei už šiltą priėmimą ir palaikymą.

Kybartų bendruomenė stiprina policijos rėmėjų gretas

Vasario mėn. 19 dieną Kybartų policijos nuovadoje susirinko Kybartiečiai kuriems rūpi miesto gyventojų saugumas. Po ilgų diskusijų nutarta, prie Kybartų bendruomenės sutelkti ir nuolat stiprinti policijos rėmėjų gretas.
Policijos rėmėjus - savanorius jau anksčiau sutelkusio ir jiems vadovaujančio, bendruomenės nario Vitaliaus Šidiškio teigimu, darbuotis be užmokesčio, vien iš idėjos verčia noras mūsų mieste gyventi saugiai.
Pasak jo, stokodama pareigūnų, pinigų degalams ir daugelio kitų būtinų dalykų, policija dažnai gali imtis tirti tik jau padarytus nusikaltimus. Savanorių siekis - nusikaltimų prevencija. Entuziastai nusikaltėlių tramdytojai, kartu su Kybartų policijos nuovados pareigūnais pasirengę budėti miesto gatvėse ir ne tik jose, tamsiuoju paros metu. „Neabejoju, kad mūsų darbas nebus bevaisis, tikimės Kybartiečius nuo pažeidėjų ir nusikaltėlių bent kiek apsaugoti“, - sakė Vitalius Šidiškis.
Pasak savanorio policijos rėmėjo, juos imta lyginti su sovietmečio draugovininkais. Tačiau tai daryti neteisinga, mat draugovininkai buvo visaip premijuojami, o šių dienų savanorius eiti į gatves skatina vien saugesnės visuomenės idėja ir siekis.
Policijos rėmėjas yra netarnaujantis policijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, savanoriškai padedantis policijai įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagrindinis policijos rėmėjų uždavinys yra padėti policijai įgyvendinti Policijos veiklos įstatyme nustatytus uždavinius.
Pagrindinės policijos rėmėjų funkcijos yra padėti policijai :užtikrinti žmogaus teises ir laisves, saugoti viešąją tvarką;
• prižiūrėti eismo saugumą;
• kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų;
• užkardinti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus ir padėti juos atskleisti;
• įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones;
• teikti visokeriopą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų, arba tiems, kurių būklė bejėgiška;
• gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;
Priėmimas į policijos rėmėjus.
Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų, mokantis lietuvių kalbą, neteistas Lietuvos Respublikos pilietis, pagal asmenines, moralines ir fizines savybes tinkantis būti policijos rėmėju.
Kur galite kreiptis jei norite tapti policijos rėmėju
Asmuo, norintis tapti policijos rėmėju, kreipiasi į Kybartų policijos nuovados vadovą arba į policijos rėmėjų vadovą Vitalių Šidiškį.
Priimtiesiems į policijos rėmėjus, išduodamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimas.
Ženklas, uniforma (pagal galimybes), raištis arba liemenė su užrašu “Policijos rėmėjas” išduodami vykdant policijos užduotis. Policijos rėmėjui, kartu su policijos pareigūnu atliekančiam policijos užduotis, gali būti išduotos specialiosios priemonės - policijos ginkluotėje esančios lazdos, dujos, antrankiai bei surišimo priemonės.

                                                                       Bendruomenės taryba

Bendruomenės tarybos ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo akimirkos

Kybartų bendruomenė įgyvendina projektą

Šiuo metu Kybartų bendruomenė įgyvendina projektą „Kybartų bendruomenės namų materialinės techninės bazės sukūrimas“, kuris yra finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Tai yra pirmas Kybartų bendruomenės įgyvendinamas projektas iš Lietuvos valstybės lėšų, kurio suma 24 390 lt. Bendrasis šio projekto tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvas ir jų užimtumą, suburiant miestelio gyventojus bendrai kūrybinei veiklai, prasmingai leisti laisvalaikį, skatinant tarpusavio bendravimą. Vienas iš pagrindinio šio projekto uždavinių yra sukurti materialinę techninę Kybartų bendruomenės bazę paskaitoms, seminarams, mokymams organizuoti. Kybartų bendruomenei atnaujinus savo veiklą, bendruomenė panaudos pagrindais gavo teisę naudotis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai priklausančiomis patalpomis. Tačiau patalpos nebuvo pritaikytos gyventojų poreikiams, nes iki šiol nebuvo sukurta jokia materialinė techninė bazė. Kybartų bendruomenė niekada nėra gavusi Europos Sąjungos paramos, todėl atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės teikiama parama, projekte yra numatyta įrengti konferencijų salę ir darbo kambarį, įsigyti reikalingą techninį inventorių, organizuoti paskaitas, seminarus, mokymus.
Seminarų ar mokymų organizatoriai dažnai teiraujasi tokių patalpų, ypatingai dėl informacijos perdavimo seniūnijoje ūkininkaujantiems gyventojams. Sukūrus materialinę bazę ir pilnai įrengus bendruomenei priklausančias patalpas, atsiranda galimybė organizuoti suaugusių būrelius, įvairias paskaitas, švietėjiškus renginius, vakarones. Taip būtų skatinamos Kybartų bendruomenės narių bei kitų kaimiškosios vietovės gyventojų iniciatyvos prasmingai leisti laisvalaikį. Įsigijus moterų šokių kolektyvo sceninius rūbus, atsirado galimybė surengti koncertinę programą ir bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje. Sukūrę Kybartų bendruomenės materialinę bazę, sudaromę galimybę gyventojams ne tik išgirsti naudingą informaciją jiems aktualiais klausimais, bet ir subursime juos bendrai veiklai.

Įgyvendinus šį projektą, tikėtina, kad padidės Kybartų bendruomenės narių skaičius. Taip pat atsiras galimybė bendruomenės nariams, atsižvelgus į jų nuomonę, suteikti jiems aktualią informaciją, taip praplečiant jų laisvalaikio praleidimo galimybes. Kaimiškosios vietovės gyventojai bus skatinami burtis ir, tarpusavyje bendradarbiaujant, rengti paskaitas, švietėjiškus renginius, suaugusiųjų būrelius.

                                     Bendruomenės pirmininkė       Milda Vaičaitienė

Ruduo Suvalkijoje

Kybartų seniūnijos bendruomenės žemdirbių šventėje

Vilkaviškio rajono žemdirbiai kaip niekad gausų derlių pasitiko tradicine švente – kurioje netrūko nei vaišių, nei linksmybių, nei svečių.
Vilkaviškio rajono seniūnijos vėl kvietė į rudens gėrybėmis gausiai apkaišytus ir išradingų, darbščių rankų išpuoštus savo kiemelius: čia dygo moliniai grybai, ant stalų gulė savaitėmis pinti rugių varpų vainikai, iš už šakalinių tvorų kyšojo „žmonėmis“ virtę besišypsantys moliūgų „veidai“.
Gyrėsi tuo, ką turi geriausio.
Kaip visada, kiekvienas kiemelis stengėsi pasigirti tuo, kuo garsėja ir seniūnija. Kybartų seniūnija demonstravo kaip „garvežyje“ galima kepti šašlykus, savo mėsos gaminiais prekiavo UAB „Damsa“ ir kt.
Šventės metu lankytojus viliojo amatininkų ir ūkininkų gėrybės.
Stambiais ūkininkais garsėjanti Kybartų seniūnija atritino visą vežimą rudens gėrybių ir ne tik... akį veriančius gaminius iš medžio demonstravo Kybartų bendruomenės nariai Kajetonas Eismantas ir Algimantas Kučinskas.

Šventės organizatorius – Vilkaviškio rajono savivaldybė.

 Šventės akimirkos kairėje šio puslapio pusėje.

Į Kybartus – tėvų ir vaikystės takais

Visą praeitą savaitgalį Kybartus ir jų apylinkes lankė trejetas užsieniečių: žurnalistas iš Vašingtono Samuelis Rachlinas, Danijoje gyvenantis jo brolis, kažkada įvairiems leidiniams straipsnius rašęs chemikas Šneuras ir šio sūnus Michaelis, taip pat dirbantis žurnalistinį darbą.
Tėvų atminimas
Užsieniečius Kybartuose priėmė miesto bendruomenė. Po apylinkes ir kitas su Rachlinų tėvais bei protėviais susijusias vietas svečius vežiojo kybartietis Vitas Katkevičius. Žydų kilmės danai liko sužavėti mūsų kraštu, sutvarkytais jų senelių kapais ir kitomis atmintinomis vietomis.
Užsieniečiams jų palydovas V. Katkevičius parodė ir vietą šalia geležinkelio, kur kažkada gyveno jų tėvai Rachelė ir Izraelis, kur gimė pirmasis sūnus Šneuras ir dukra Garieta.
Komunistai... išgelbėjo gyvybę
Šiuo metu Kopenhagoje gyvenantis Šneuras prisimena savo šeimos gyvenimo istoriją: pirmuosius vaikystės metus šiame pasienio miestelyje, tremtį, praradimus ir išgyvenimus. Jis lyg juokais visada sako, kad jo ir tėvų gyvybę nuo nacių išgelbėjo atėję... komunistai. Kad ir kaip tai nuskambėtų keistai, tačiau šiuose žodžiuose yra dalis tiesos. Š. Rachlinas, dar nesulaukęs penkerių metų, kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą su pirmąja banga 1940-aisiais.
Nuo seno Rachlinų šeima vertėsi arklių prekyba: iš Lietuvos ir Rusijos į Daniją šios šalies žemės ūkiui eksportavo nedidelius arkliukus. Kybartuose gyvenęs Izraelis buvo jau trečios kartos atstovas, besiverčiantis arklių verslu. Tai buvo puiki priežastis okupantams paskelbti nuosprendį ir ištremti visą šeimą. Keletą metų blaškyti iš vienos vietos į kitą Rachlinai pasiekė galutinį tremties tašką – Tiksi gyvenvietę prie Laptevų jūros.
Svarbu – išsilavinimas
Nepaisant sunkių tremties sąlygų, šioje šeimoje nebuvo pamirštas mokslas. Šneuras su broliu ir seserimi ne tik baigė mokyklą, bet tęsė mokslus ir universitetuose. Prasidėjus „atšilimo“ laikotarpiui 1955 m., Rachlinų šeimai pavyko išvykti į Daniją. Mat motina Rachelė, ištekėjusi už kybartiečio Izraelio, buvo šios šalies pilietė. Moteris parašė laišką Danijos ambasadai, prašydama gelbėti jos šeimą. Laišką į užsienį padėjo pristatyti geri žmonės, kurių Rachlinai savo tremtyje sutiko išties nemažai.
Danijoje Šneuras baigė universiteto studijas chemijos srityje, šioje šalyje sukūrė šeimą. Čia pat įsikūrė ir garsus danų televizijos žurnalistas brolis Samuelis. Vėliau jis išvyko gyventi į Vašingtoną (JAV), kur tebegyvena ir šiandien.
Surengė ekspediciją
Svečiai pasakojo po daugelio metų, 2005-aisiais, surengę ekspediciją į Sibirą tremties maršrutu. Šneuro brolis Samuelis jos metu sukūrė filmą „Rejsen tilbage“ („Kelionė atgal“). Jame atskleista tokių faktų, apie kuriuos prieš porą dešimtmečių buvo uždrausta net kalbėti.
Tuomet Rachlinai ant Tiksyje palaidotos senelės kapo pastatė lietuvišką kryžių su hebrajiškais ir lietuviškais užrašais. Šeimai buvo labai svarbu pagerbti tiek iškentėjusių artimųjų atminimą.
Ieškojo praeities

Būdamas ištremtas nuo penkerių metų, Šneuras neprisimena visų detalių apie gyvenimą Kybartuose, tad atvyko čia atrasti to, ką prarado labai labai seniai. Kartu jis atsivežė ir brolį Samuelį, kuris turbūt yra vienintelis Danijos pilietis, gimęs Jakutijoje, bei savo sūnų Michaelį, dirbantį danų laikraščio redaktoriumi. Šis pažadėjo viešnagę Kybartuose nušviesti savo leidinyje ir atsiųsti jį kybartiečiams.
Trys vyriškiai keletą dienų vaikščiojo savo tėvų kažkada numintais takeliais ir sakė pamėgę Kybartų miestą už jo išsaugotą senąją dvasią.
Tiesa, šiuose kraštuose prieš gerą penketą metų lankėsi šių vyrų sesuo. Pirmąjį kontaktą su Danijoje gyvenusiu Izraeliu Rachlinu daugiau nei prieš 20 metų užmezgė tuometinis Kybartų meras V. Katkevičius. Tada buvęs kybartietis prašė surasti bent vietą, kur stovėję jo namai. Vėliau su vietos lietuviu kontaktavo Izraelio vaikai, kurie rūpinosi, kad būtų prižiūrimi šiame pasienio mieste palaidotų jų artimųjų, senelio ir šio brolio, kapai. Praėjo dar nemažai metų, kol tik iš pokalbių pažįstami žmonės susitiko pačiuose Kybartuose.
Išleido bestselerį
Apie gyvenimą Kybartuose, tremtį ir ilgą kelią atgal į civilizuotą Europą Rachelė bei Izraelis Rachlinai parašė knygą „Šešiolika grįžimo metų“, tapusią bestseleriu užsienyje ir išleistą daugiau nei 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Prieš septynerius metus ši knyga išspausdinta rusų kalba, o dabar yra parengta lietuviškai ir atiduota spausdinti spaustuvei Vilniuje. Visą honorarą, kuris bus gautas už šią knygą, Rachlinai pažadėjo dovanoti Kybartų bendruomenei, mat juos sujaudino pažintis su svetingais lietuviais.
Kybartiečiai gavo atvykusių žydų kilmės žurnalistų pažadą, kad šie Danijoje suras panašią organizaciją, su kuria Kybartų miesto bendruomenė galėtų užmegzti kontaktus ir bendrauti.

Kristina VAITKEVIČIENĖ