Kybartuose šiaurietiškasis ėjimas

Šiaurietiškas ėjimas (Nordic Walking) kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-ųjų jis taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo pratimą. Šiaurietiškas ėjimas tapo žinomas už Suomijos ribų ir pradėjo sparčiai plisti visoje Europoje.

Vis daugiau žmonių atranda šiaurietišką ėjimą kaip puikią laisvalaikio leidimo, bendravimo ir sveikatos stiprinimo priemonę, tinkančią bet kokio amžiaus žmonėms, nepriklausomai nuo jų fizinės būklės¹. (Jei sergate, vartojate vaistus arba gydytojai jums rekomendavo riboti fizinį aktyvumą, prieš pradėdami šiaurietiško ėjimo treniruotes, pasikonsultuokite su gydytoju).

 Šiaurietiškas ėjimas plačiai taikomas kaip gydymo forma ir yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo ligas, osteoporozę, Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Jis puikiai tinka ir vyresnio amžiaus bei turintiems antsvorio žmonėms.

Šiaurietiškas ėjimas kaip bendro fizinio pasiruošimo ar reabilitacijos po traumų priemonė dažnai pritaikomas ir sporte.

Cooper institutas (Dallas, JAV) atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama palyginti šiaurietišką ėjimą su paprastu greitu ėjimu. Šis tyrimas parodė, kad šiaurietiškas ėjimas padeda sudeginti 47% daugiau kalorijų bei sunaudoti daugiau deguonies, negu paprastas ėjimas be lazdų tokiu pat greičiu.

Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai:

• lengvai išmokstamas;
• iki 30% mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
• atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
• veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
• vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
• gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
• aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;

Visi naujausi psichologiniai ir fiziologiniai tyrimai patvirtina, kad mūsų kūnas ir siela yra visuma bei veikia vienas kitą. Jei esame prastos fizinės formos, mus dažniau aplanko liūdnos, pesimistinės mintys, mažėja produktyvumas darbe, atsiranda įtampa asmeniniuose santykiuose. Jei mūsų kūnas yra sveikas, smegenys gauna pakankamai deguonies, esame kūrybiški ir energingi, kasdienius darbus atliekame greitai ir su malonumu.

Šiaurietiškam ėjimui naudojamos lazdos.

Lazdos reikalingos tam, kad žmogus atsistumtų. Tai nuima apkrovą nuo sąnario, čiurnos kelio, klubo sąnario. Paspaudžiame ant lazdos ir ją stumiame. Darome mostą atgal, stumiame atgal, tuo pačiu metu lazda, sukibdama su žeme, stumia mus į priekį, mes įgauname pagreitį. Sulig paspaudimu mes įdarbiname viršutinės kūno dalies raumenis kaip dirbant su treniruokliu.
 – Einant su lazdomis, dirba daugiau raumenų, negu einant be lazdų. Kokie dar šio ėjimo privalumai, nauda žmogui?
 – Dar labai didelis privalumas žmogui yra buvimas lauke, gamtoje ir gryno oro dozė. Ėjimas, galima sakyti, yra meditacija. Tiesiog reikia stebėti, kaip keičiasi gamta bent pusvalandį, bent dvidešimt minučių. Labai gerai, jei žmogus gali  laiko tarpą skirti šiaurietiškam ėjimui.
 Eidami su lazdomis, kilnodami rankas, darome mostą ir, žinoma, kvėpavimas pasidaro ritmingesnis, gilesnis nei įprasta. Einant vienodu ritmu ar keičiant ritmą, giliau įkvepiant, iškvepiant, į mūsų kraują patenka daugiau deguonies, nustoja skaudėti galvą, praeina migrenos skausmai. Žinoma, jie nedingsta, bet sumažėja. Nuotaika pasitaiso, darbingumas padidėja.

Kybartų bendruomenė, organizavo šiaurietiško ėjimo kursus ne tik bendruomenės nariams, bet ir miesto gyventojams. Pirmasis mokymas įvyko birželio mėn.  25 dieną. Antrasis - liepos 9 dieną. Jau apmokyta virš 60 žmonių. Ir visi jau savarankiškai vaikšto. Trečias šiaurietiškojo ėjimo mokymas vyko rugpjūčio mėn. 13 dieną. Šiaurietiškuoju  ėjimu ėjome Kybartų miesto gatvėmis.. Jeigu ankstesni ėjimai buvo ant minkštos dangos- žolės ar miško takeliais, tai šį kartą vaikščiojome  šaligatviais ar kieta kelio danga. Dėl didelio karščio  žygeivių skaičius buvo negausus. Mūsų žygis Pavištyčio poilsiavietėje rugpjūčio 20 dieną, pranoko visus lūkesčius. Oras - puikus, žygio trasa irgi puiki. O kur pušyno kvapas.... . Taip pat aplankėme Vištyčio piliakalnį. Grįžome į namus nepavargę ir labai geros nuotaikos. Žygyje dalyvavo ir viešnia iš Kanados Jolanta.
Šiaurietiškam ėjimui į Merkinės apylinkes autobusu išvykome  rugsėjo 12 dieną 7 val. 30 min. Į šią kelionę vyko 33 žygeiviai. Tai buvo pati įspūdingiausia kelionė ir ėjimas pėsčiomis Nemuno pakrantėmis. visi labai patenkinti. Ėjome  ne tik Nemuno krantu, bet ir puikiais pušynais. Lankėmės Merkinės apžvalgos rate, muziejuje, piramidėje, buvom užlipę ant Merkinės piliakalnio. 
 Rugsėjo mėn. 25 d. , aplankėme Kybartiečių žudymo vietą 1941 metais, padėjome gėlių prie paminklo nužudytiesiems. Šį vakarą praėjome virš 5 km. bet nepavargome. Žygeiviai  pripažino, kad ėjimas šiaurietiškuoju būdu yra daug lengvesnis ir sveikesnis už ėjimą be specialių lazdų. Taip pat pabuvojome garsiuosiuose   Kybartų rūsiuose. Sugrįžę į bendruomenės namus pasidžiaugėme, kad sumanymas įgyvendinti šiaurietiškojo ėjimo projektobuvo labai naudingas.  Vakarebuvo galimybė pažiūrėti skaidres, kaip buvo įgyvendinamas šis projektas. Skaidrėse įamžinta kaip pirmieji užsiėmimai taip ir visas šiaurietiškasis ėjimas. Eiti šiaurietiškuoju ėjimu buvo apmokyti 128 žygeiviai.  
Projektas dalinai buvo finansuojamas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Iki naujų susitikimų.

Kelionė į Vokietiją - Lenkiją

Gegužės 16-20 dienomis Kybartų bendruomenės nariai  kartu  su Raseinių trečiojo amžiaus universiteto klausytojais vyko į pažintinę kelionę  autobusu po Vokietiją- Lenkiją.

Pravažiavę Lenkiją ir permiegoję viešbutyje, antrąją kelionės dieną,  nuvykome į Vokietijos sostinę Berlyną: lankėmės   Aleksandro aikštėje – buvusiame  jaučių turguje, vėliau pervadintu Berlyną aplankiusio caro Aleksandro I garbei, Reichstage, Marijos bažnyčioje,  grožėjomės Neptūno fontanu, pamatėme senąjį Universitetą. Pabuvojome prie  pagrindinio miesto simbolio - Brandenburgo vartų, kurie ir buvo, ir tebėra svarbių Berlyno įvykių liudininkai. Pabuvojome prie įspūdingo aukščio ir grožio televizijos bokšto. Pasivaikščioję po Berlyną nuvykome į unikalų poilsiui ir pramogoms pritaikytą Berlyno parką.  Šiame, 1987 m. atidarytame 21 ha ploto parke demonstruojamas pasaulio sodų tradicijų menas: didžiausias Europoje Kinų sodas, Japoniškas tekančio vandens sodas. Renesanso sodas tai tarsi kelionė į prėjusius šimtmečius.

Trečiąją kelionės dieną vykstame į Liubenau- Šprėvaldą. Aplankome unikalų gamtos kampelį  - Šprėvaldo biosferos draustinį,  žemumų plotus su vandens apsemtomis pievomis ir lapuočių miškais. Tai muziejus po atviru dangumi. Kanalų ilgis, kuriais specialios paskirties laiveliais plukdomi turistai, yra 53 km.

Keliaudami  vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis,  atvykstame į „Saksonijos šveicariją“ – tai pats nuostabiausias Vokietijos kampelis: aukštai kylančios uolos, išraižytos gilių tarpeklių , besitęsiančios lygumos, nuostabios reljefo formos. Kelionė tęsėsi pagal Elbės upę, kurios pakrantėje stovi didinga Kioninkšteino pilis- tvirtovė. Aplankėme XVI amžiaus kareivines, pilį, buvusį ginklų arsenalą, senovinį vyno rūsį. Pamatėme per  tvirtovės uolas iškastą šulinį, kurio gylis virš 100 metrų ir kurį kasė 5 metus. Kelionę po Vokietiją užbaigėme Ratheino tarpeklių labirintuose bei romantiška panorama nuo akmeninio Bastėjaus tilto. Vakarėjant atvykome į nuostąbųjį Drezdeną. Tai architektūros ir kraštovaizdžio meno kūrinys.  Saksonijos  laisvosios valstybės sostinė, savo lankytojus visada užburia nepaprastu tradicijų ir šiuolaikiškumo deriniu. Vaikštant po pasakiško grožio centrinę miesto dalį, kurioje yra Saksonijos kurfiurstų ir karalių rezidencija, pačiame jos viduryje atsiskleidė nepakartojamas miesto, kuris ne be reikalo vadinamas Elbės Florencija, žavesys. Miesto aikštėje klausėmės muzikos ir dainų.

Ketvirtąją kelionės dieną atvykome  į Vroclavą – Žemutinės Silezijos sostinę, dar vadinama Mažąja Venecija. Aplankome senamiestį: turgaus aikštę su rotuše, pamatėme  Šventojo Jono katedrą, Šv. Kryžiaus bažnyčią, Vroclavo universitetą ir kt.

Vroclavas – vienas gražiausių Lenkijos miestų, išsidėstęs ant dvylikos salų. Jo grožis bei įdomi miesto istorija atsiskleidžia vaikščiojant  žavingomis miesto gatvelėmis. Žymiausias paminklas Turgaus aikštėje – Rotušė, kurios statybos darbai prasidėjo 1290 metais. Bėgant šimtmečiams ji ne kartą buvo rekonstruota ar išplėsta. Dabartinė gotikos ir renesanso stiliaus rotušė, turinti ornamentuotą fasadą, palieka įspūdį kiekvienam  ją pamačiusiam. Ant 66 metrų aukščio bokšto nuo 1536 metų puikuojasi miesto herbas, o nuo 1580 metų – astronominis laikrodis.

Kelionė puikiu autobusu buvo maloni ir nevarginanti. Į ekskursiją vyko jaunimas ir sinjorai iš Naujosios Akmenės, Raseinių, Vilniaus, Kauno, Nemakščių, Vilkaviškio, Vištyčio, Alvito, ir Kybartų. Nors susirinkome iš įvairių Lietuvos vietovių , bet jau kelionės pradžioje tapome gerais bičiuliais.

Nakvojome puikiuose višbučiuose kaip Lenkijoje taip ir Vokietijoje. Pusryčiai viešbučiuose labai geri. Kelionė buvo organizuota pasitelkiant kelionių agentūrą „Ditmos projektai ir ko.  Mūsų kelionę lydėjo gidė Jūratė, o vežiojo mus Tauragės autobusas.  Važiavo 48 ekskursantai. Per keletą dienų pamatėme daugiau kai  kad tikėjomės pamatyti prieš išvykstant į ekskursiją.

                            Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

Angelų sargų dienos minėjimas Kybartų bendruomenėje

Justinas Marcinkevičius rašė:  „Pabandykime suprasti gyvenimą kaip pareigą. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės - žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai, kaip pareigą medžiui ir paukščiui“.

Kybartų bendruomenės pirmininkas, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Vitas Katkevičius, pasveikino   policijos darbuotojus, o taip pat  ir jų rėmėjus angelų sargų dienos ir Lietuvos policijos 90-mečio proga.  Naujai paskirtas Kybartų policijos nuovados  viršininkas Robertas Fišeris tardamas sveikino žodį, kolektyvui ir  policijos rėmėjams palinkėjo ištvermės, stiprybės, kantrybės ir vienybės.

Švęsti  šią mažą, bet visiems reikšmingą šventę -  Angelų sargų dieną atvyko ir Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys  Algimantas Mackevičius, saugios kaimynystės pirmininkas - policijos rėmėjų vadovas  Vitalius Šidiškis.

Krepšinio turnyras 3x3 Kybartų bendruomenėje

Kybartų bendruomenės taryba rugsėjo 12 dieną sukvietė  Kybartų seniūnijos jaunimą į gatvės krepšinio 3X3 turnyrą „Sportuok ir  būk sveikas “. Projektas buvo  vykdomas  pirmus  metus, jį finansavo Vilkaviškio rajono savivaldybė ir Kybartų bendruomenė.       
Varžybose dalyvavo  šešios komandos.   Amžiaus grupės  – ne vyresni kaip  18 metų.
Turnyras  Kybartų gimnazijos krepšinio aikštelėje vykęs pagal gatvės krepšinio 3×3 taisykles, pranoko organizatorių lūkesčius. Žaidėjai demonstravo išties gerą kamuolio valdymo techniką, taiklius metimus kaip iš vidutinio nuotolio taip ir nuo trijų taškų linijos. Ūgiu ir  nepranokusi savo bendraamžius,   žaidimu  išsiskyrė Keturkaimio komanda.
 Pirmąją vietą ir aukso medalius iškovojo komanda „Storas ir draugai“. Komandoje žaidė G. Jagorovas,  D.Ziegoraitis,  I. Karpavičius.
Antrąją vietą ir sidabro medalius iškovojo komanda „Grybautojai“. Komandoje žaidė H.Krašauskas, A.Raudonius, J.Valaitis, M. Grybas.
Trečiąją vietą ir bronzos medalius iškovojo Komanda „Simonas“. Žaidė T. Mačiulaitis, I. Penkaitis, Mileris.
Apart  aukso, sidabro ir bronzos medalių, komandos žaidėjai apdovanoti nemokama išvyka į „Žalgirio“ areną stebėti Eurolygos rungtynes kaip žais Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda.

Turnyro organizatorius                   Kybartų bendruomenės taryba

 

Lankėmės Latvijoje

Liepos pradžioje įvyko dar viena bendruomenės kelionė. Šį kartą autobusu išvykome į Latviją pabuvoti Rundalės pilyje ir Rygoje. Daugeliui Latvijoje teko būti  pirmą kartą,  bet galim pasakyti, kad tai išties gražus ir gyvas miestas. Paprašėme keliavusių papasakoti, ką veikė Rundalėje ir Rygoje. Tad, žodis jiems.

Vitalius
Nuoširdus ačiū, už tikrai šaunią kelionę ir daugybę smagių įspūdžių. Tikiuosi, neįgrysiu ir dalyvausiu visose kitose kelionėse su Kybartų bendruomene ir jo šauniąja komanda.Pažintinės kelionės tikslas kaip Rundalės pilyje taip ir Rygoje buvo praleisti nuostabų laiką su šaunia kompanija bei atsipalaiduoti po sunkios darbo savaitės, susipažinti su Latvijos žmonėmis, kultūra. Savo akimis pamatyti kaip gyvena Latviai.Didžiulį įspūdį paliko Rundalės pilis - jos dydis, grožis, nesuskaičiuojamos žydinčios  rožės.

Anelė
Apie Bauskės  automobilių muziejų ne vienas  jau buvome girdėjęs, bet tai, ką mes išvydome, nepakartojama. Ekspozicijoje puikavosi JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Sovietų Sąjungoje įvairiais metais pagamintos mašinos. Likome sužavėti. Ir kai jau atrodė, kad pamatėme šitiek daug ir truputėlį pavargome, mūsų laukė pasivaikščiojimas po Rygos senamiestį, Daug pamatėme, praturtėjome įspūdžiais. Rygoje pamatėmė visą senamiestį ir jo žavius objektus, t.y. gražų parką, kur plaukiojo labai alkani paukščiai… Matos, kad latviai kaip suvalkiečiai. Taip pat latvių pasididžiavimą ir turistų pamėgtą Laisvės statulą, be to išmaišėmė visas siauras senamiesčio gatveles skersai ir išilgai. Specialių patarimų nedalinsiu, tiesiog paminėsiu, kad Ryga yra tas miestas, kur patiks visiems, nes čia yra gražios gamtos (su galimybe pasiplaukioti upe, pašerti antis, pasidžiaugti gėlėmis, fontanais), tikrai nuostabiai prižiūrėtos architektūros, įvairių muziejų, galybė barų, restoranų, klubų. Žodžiu, kiekvienam pagal skonį ir poreikius. Vienintelis dalykas – kainos. Maistas išties nėra pigus, tačiau neįmantrioje kavinėje už 15-20 litų žmogui pavalgyti įmanoma. Alaus puslitris kainuoja apie 3 eurus.