Bendruomenės tarybos ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo akimirkos

Kybartų bendruomenė įgyvendina projektą

Šiuo metu Kybartų bendruomenė įgyvendina projektą „Kybartų bendruomenės namų materialinės techninės bazės sukūrimas“, kuris yra finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Tai yra pirmas Kybartų bendruomenės įgyvendinamas projektas iš Lietuvos valstybės lėšų, kurio suma 24 390 lt. Bendrasis šio projekto tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvas ir jų užimtumą, suburiant miestelio gyventojus bendrai kūrybinei veiklai, prasmingai leisti laisvalaikį, skatinant tarpusavio bendravimą. Vienas iš pagrindinio šio projekto uždavinių yra sukurti materialinę techninę Kybartų bendruomenės bazę paskaitoms, seminarams, mokymams organizuoti. Kybartų bendruomenei atnaujinus savo veiklą, bendruomenė panaudos pagrindais gavo teisę naudotis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai priklausančiomis patalpomis. Tačiau patalpos nebuvo pritaikytos gyventojų poreikiams, nes iki šiol nebuvo sukurta jokia materialinė techninė bazė. Kybartų bendruomenė niekada nėra gavusi Europos Sąjungos paramos, todėl atsiradus galimybei pasinaudoti valstybės teikiama parama, projekte yra numatyta įrengti konferencijų salę ir darbo kambarį, įsigyti reikalingą techninį inventorių, organizuoti paskaitas, seminarus, mokymus.
Seminarų ar mokymų organizatoriai dažnai teiraujasi tokių patalpų, ypatingai dėl informacijos perdavimo seniūnijoje ūkininkaujantiems gyventojams. Sukūrus materialinę bazę ir pilnai įrengus bendruomenei priklausančias patalpas, atsiranda galimybė organizuoti suaugusių būrelius, įvairias paskaitas, švietėjiškus renginius, vakarones. Taip būtų skatinamos Kybartų bendruomenės narių bei kitų kaimiškosios vietovės gyventojų iniciatyvos prasmingai leisti laisvalaikį. Įsigijus moterų šokių kolektyvo sceninius rūbus, atsirado galimybė surengti koncertinę programą ir bendradarbiauti su kitomis bendruomenėmis ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje. Sukūrę Kybartų bendruomenės materialinę bazę, sudaromę galimybę gyventojams ne tik išgirsti naudingą informaciją jiems aktualiais klausimais, bet ir subursime juos bendrai veiklai.

Įgyvendinus šį projektą, tikėtina, kad padidės Kybartų bendruomenės narių skaičius. Taip pat atsiras galimybė bendruomenės nariams, atsižvelgus į jų nuomonę, suteikti jiems aktualią informaciją, taip praplečiant jų laisvalaikio praleidimo galimybes. Kaimiškosios vietovės gyventojai bus skatinami burtis ir, tarpusavyje bendradarbiaujant, rengti paskaitas, švietėjiškus renginius, suaugusiųjų būrelius.

                                     Bendruomenės pirmininkė       Milda Vaičaitienė

Ruduo Suvalkijoje

Kybartų seniūnijos bendruomenės žemdirbių šventėje

Vilkaviškio rajono žemdirbiai kaip niekad gausų derlių pasitiko tradicine švente – kurioje netrūko nei vaišių, nei linksmybių, nei svečių.
Vilkaviškio rajono seniūnijos vėl kvietė į rudens gėrybėmis gausiai apkaišytus ir išradingų, darbščių rankų išpuoštus savo kiemelius: čia dygo moliniai grybai, ant stalų gulė savaitėmis pinti rugių varpų vainikai, iš už šakalinių tvorų kyšojo „žmonėmis“ virtę besišypsantys moliūgų „veidai“.
Gyrėsi tuo, ką turi geriausio.
Kaip visada, kiekvienas kiemelis stengėsi pasigirti tuo, kuo garsėja ir seniūnija. Kybartų seniūnija demonstravo kaip „garvežyje“ galima kepti šašlykus, savo mėsos gaminiais prekiavo UAB „Damsa“ ir kt.
Šventės metu lankytojus viliojo amatininkų ir ūkininkų gėrybės.
Stambiais ūkininkais garsėjanti Kybartų seniūnija atritino visą vežimą rudens gėrybių ir ne tik... akį veriančius gaminius iš medžio demonstravo Kybartų bendruomenės nariai Kajetonas Eismantas ir Algimantas Kučinskas.

Šventės organizatorius – Vilkaviškio rajono savivaldybė.

 Šventės akimirkos kairėje šio puslapio pusėje.

Į Kybartus – tėvų ir vaikystės takais

Visą praeitą savaitgalį Kybartus ir jų apylinkes lankė trejetas užsieniečių: žurnalistas iš Vašingtono Samuelis Rachlinas, Danijoje gyvenantis jo brolis, kažkada įvairiems leidiniams straipsnius rašęs chemikas Šneuras ir šio sūnus Michaelis, taip pat dirbantis žurnalistinį darbą.
Tėvų atminimas
Užsieniečius Kybartuose priėmė miesto bendruomenė. Po apylinkes ir kitas su Rachlinų tėvais bei protėviais susijusias vietas svečius vežiojo kybartietis Vitas Katkevičius. Žydų kilmės danai liko sužavėti mūsų kraštu, sutvarkytais jų senelių kapais ir kitomis atmintinomis vietomis.
Užsieniečiams jų palydovas V. Katkevičius parodė ir vietą šalia geležinkelio, kur kažkada gyveno jų tėvai Rachelė ir Izraelis, kur gimė pirmasis sūnus Šneuras ir dukra Garieta.
Komunistai... išgelbėjo gyvybę
Šiuo metu Kopenhagoje gyvenantis Šneuras prisimena savo šeimos gyvenimo istoriją: pirmuosius vaikystės metus šiame pasienio miestelyje, tremtį, praradimus ir išgyvenimus. Jis lyg juokais visada sako, kad jo ir tėvų gyvybę nuo nacių išgelbėjo atėję... komunistai. Kad ir kaip tai nuskambėtų keistai, tačiau šiuose žodžiuose yra dalis tiesos. Š. Rachlinas, dar nesulaukęs penkerių metų, kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą su pirmąja banga 1940-aisiais.
Nuo seno Rachlinų šeima vertėsi arklių prekyba: iš Lietuvos ir Rusijos į Daniją šios šalies žemės ūkiui eksportavo nedidelius arkliukus. Kybartuose gyvenęs Izraelis buvo jau trečios kartos atstovas, besiverčiantis arklių verslu. Tai buvo puiki priežastis okupantams paskelbti nuosprendį ir ištremti visą šeimą. Keletą metų blaškyti iš vienos vietos į kitą Rachlinai pasiekė galutinį tremties tašką – Tiksi gyvenvietę prie Laptevų jūros.
Svarbu – išsilavinimas
Nepaisant sunkių tremties sąlygų, šioje šeimoje nebuvo pamirštas mokslas. Šneuras su broliu ir seserimi ne tik baigė mokyklą, bet tęsė mokslus ir universitetuose. Prasidėjus „atšilimo“ laikotarpiui 1955 m., Rachlinų šeimai pavyko išvykti į Daniją. Mat motina Rachelė, ištekėjusi už kybartiečio Izraelio, buvo šios šalies pilietė. Moteris parašė laišką Danijos ambasadai, prašydama gelbėti jos šeimą. Laišką į užsienį padėjo pristatyti geri žmonės, kurių Rachlinai savo tremtyje sutiko išties nemažai.
Danijoje Šneuras baigė universiteto studijas chemijos srityje, šioje šalyje sukūrė šeimą. Čia pat įsikūrė ir garsus danų televizijos žurnalistas brolis Samuelis. Vėliau jis išvyko gyventi į Vašingtoną (JAV), kur tebegyvena ir šiandien.
Surengė ekspediciją
Svečiai pasakojo po daugelio metų, 2005-aisiais, surengę ekspediciją į Sibirą tremties maršrutu. Šneuro brolis Samuelis jos metu sukūrė filmą „Rejsen tilbage“ („Kelionė atgal“). Jame atskleista tokių faktų, apie kuriuos prieš porą dešimtmečių buvo uždrausta net kalbėti.
Tuomet Rachlinai ant Tiksyje palaidotos senelės kapo pastatė lietuvišką kryžių su hebrajiškais ir lietuviškais užrašais. Šeimai buvo labai svarbu pagerbti tiek iškentėjusių artimųjų atminimą.
Ieškojo praeities

Būdamas ištremtas nuo penkerių metų, Šneuras neprisimena visų detalių apie gyvenimą Kybartuose, tad atvyko čia atrasti to, ką prarado labai labai seniai. Kartu jis atsivežė ir brolį Samuelį, kuris turbūt yra vienintelis Danijos pilietis, gimęs Jakutijoje, bei savo sūnų Michaelį, dirbantį danų laikraščio redaktoriumi. Šis pažadėjo viešnagę Kybartuose nušviesti savo leidinyje ir atsiųsti jį kybartiečiams.
Trys vyriškiai keletą dienų vaikščiojo savo tėvų kažkada numintais takeliais ir sakė pamėgę Kybartų miestą už jo išsaugotą senąją dvasią.
Tiesa, šiuose kraštuose prieš gerą penketą metų lankėsi šių vyrų sesuo. Pirmąjį kontaktą su Danijoje gyvenusiu Izraeliu Rachlinu daugiau nei prieš 20 metų užmezgė tuometinis Kybartų meras V. Katkevičius. Tada buvęs kybartietis prašė surasti bent vietą, kur stovėję jo namai. Vėliau su vietos lietuviu kontaktavo Izraelio vaikai, kurie rūpinosi, kad būtų prižiūrimi šiame pasienio mieste palaidotų jų artimųjų, senelio ir šio brolio, kapai. Praėjo dar nemažai metų, kol tik iš pokalbių pažįstami žmonės susitiko pačiuose Kybartuose.
Išleido bestselerį
Apie gyvenimą Kybartuose, tremtį ir ilgą kelią atgal į civilizuotą Europą Rachelė bei Izraelis Rachlinai parašė knygą „Šešiolika grįžimo metų“, tapusią bestseleriu užsienyje ir išleistą daugiau nei 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Prieš septynerius metus ši knyga išspausdinta rusų kalba, o dabar yra parengta lietuviškai ir atiduota spausdinti spaustuvei Vilniuje. Visą honorarą, kuris bus gautas už šią knygą, Rachlinai pažadėjo dovanoti Kybartų bendruomenei, mat juos sujaudino pažintis su svetingais lietuviais.
Kybartiečiai gavo atvykusių žydų kilmės žurnalistų pažadą, kad šie Danijoje suras panašią organizaciją, su kuria Kybartų miesto bendruomenė galėtų užmegzti kontaktus ir bendrauti.

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Pirmoji mokslo metų diena Šiaudiniškiuose

Tradiciškai visi laukiame pirmosios naujų mokslo metų dienos...ir pačių mažiausių pirmokėlių. Į šią šventę Šiaudiniškių kaimo mokykloje mamas ir tėvelius kvietė mokyklos mokiniai ir mokytojos.

Ši diena buvo ypatinga ne tik patiems mažiausiems mokiniams, bet ir jų tėveliams.

Visi mokslai prasideda nuo abėcėlės. Vyresnių klasių mokiniai parodė, ką išmoko ankstesniais mokslo metais. Jie ne tik pažino raides, bet parodė, kad gerai moka skaityti ir rašyti. Kad mokiniai daug išmokę įsitikino ne tik mamytės ir tėveliai, bet ir svečiai. Mokiniai deklamavo eilėraščius, dainavo dainas, žaidė žaidimus. Savo norus, siekius ir palinkėjimus mokiniai įdėjo į stiklainį ir pasižadėjo jį atidaryti tik baigiantis mokslo metams.

Į šventę atvyko Vilkaviškio savivaldybės tarybos narys Vitas Katkevičius, Šiaudiniškių bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė. Po šventės mokiniai mėgavosi skaniu tortu. Pirmokėliams buvo padovanota piešimo ir rašymo priemonių.
Šventės finalas – mokytojos kiekvienam mokiniui įteikė po naują pamokų tvarkaraštį. Šventės svečiai, tėveliai palinkėjo būti ne tik gerais mokiniais, bet ir pavyzdingai elgtis laisvu nuo pamokų metu.
Šventė, kurioje buvo tiek daug gerumo, nuoširdumo, jaudulio ir noro parodyti savo gebėjimus netruko prabėgti.
Bus smagu pamatyti, kaip šiemet buvę nedrąsūs pirmokėliai paaugs ir daug sužinos. Kaip tie šaltinėliai lai bėga, skuba į mokslo ir žinių pasaulį.

KYBARTŲ ISTORIJA TRUMPAI

Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo, apie 1900 m.
Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises, ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose.
1919 ir 1924 m. miesto teisės suteiktos pakartotinai. 1919 m. įkurtas vienas pirmųjų futbolo klubų Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per upelį, į Vokietiją pabėgo prezidentas Antanas Smetona.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2010 m.

1895 m. -2 364 gyventojai
1923 m. - 6300 gyventojai

1931 m.-  6731 gyventojai

1939 m.-  7337 gyventojai

1959 m.-  6244 gyventojai

1970 m.- 6 435 gyventojai

1974 m. - 6700 gyventojai

1976 m. - 6800 gyventojai

1979 m.-  6676 gyventojai

1989 m.-  7064 gyventojai

2001 m.-  6556 gyventojai

2010 m.-  6173 gyventojai
Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinės kilmės – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.
Žymūs žmonės
• Isakas Levitanas (1860–1900), rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
• Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
• Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
• Algimantas Apanavičius (g. 1935), kompozitorius
• Algimantas Liubinskas (g. 1951), futbolo treneris, politinis veikėjas
• Vladas Buragas (g. 1953), poetas, rašytojas, redaktorius, politinis veikėjas
• Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (g. 1966), atlikėja, LR Seimo narė
• Edgaras Montvidas (g. 1975), dainininkas (tenoras)

MOKĖSI ŠIAURIETIŠKOJO ĖJIMO

Kybartų bendruomenė kvietė visus pageidaujančiuosius išbandyti vis populiarėjantį šiaurietiškąjį ėjimą. Apie mieste šiaurietiškai žengtus pirmuosius žingsnius redakcijai pranešė bendruomenės pirmininkė Milda Vaičaitienė.
Nors pirmoji pamoka vyko žvarbią ir vėjuotą dieną, tačiau žmonės patyrė, kad sportuoti net ir darganotu oru lauke visai smagu. Šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimas truko pusantros valandos. Kybartiečiams įvairių šios sporto rūšies subtilybių atskleidė patyręs treneris Laimontas Rakauskas.
Pirmiausia žmonės klausėsi teorinių žinių apie šiaurietiškąjį ėjimą. Treneris apibūdino šią sporto šaką, priminė judėjimo poveikį sveikatai.
Per praktinę užsiėmimo dalį mokytasi apšilimo pratimų bei šiaurietiškojo ėjimo technikos. Treneris L. Rakauskas žmonėms individualiai parinko specialias lazdas, kiekvieną asmeniškai pamokė taisyklingų judesių.
Minėtas kybartiečių užsiėmimas – viena iš Vilkaviškio rajono bendruomenėse vykdomos visuomenės sveikatos rėmimo programos „Šiaurietiškas ėjimas – ypač efektyvi fizinio aktyvumo forma ir patikima lėtinių neinfekcinių ligų prevencija“ veiklų.
Pamokomis siekiama pristatyti visiems prieinamą būdą pasportuoti, padėti žmonėms išmokti judėti taisyklingai, populiarinti efektyvią sveikatos stiprinimo priemonę.
Įgyvendinant programą ketinama surengti šiaurietiškojo ėjimo užsiėmimus ir kitose rajono bendruomenėse. Artimiausias užsiėmimas planuojamas bendruomenėje „Virbalio vartai“.
Bendruomenės, kurios norėtų pasimokyti šiaurietiškojo ėjimo, gali kreiptis į trenerį L. Rakauską tel. 8 698 37 100.
Renata VITKAUSKIENĖ

Šiaudiniškiuose gyventi gera...

Šiaudiniškiuose gyvenantys linksmi ir kūrybingi žmonės tarė: čia puiki vieta ne tik gyventi, bet ir draugauti. O kas geriau sutvirtina draugystę ir sutelkia bendruomenės dvasią, jei ne bendri renginiai ir pramogos. Ir taip viskas prasidėjo..... šventės, sportinės varžybos, talkos, koncertai... Smagumėlis...........

Taigi , mieli kaimynai, jei tik Jums kyla kokios pramoginės ar šiaip gražios idėjos ir ima įkyriai suktis galvoje, būtinai jomis pasidalinkime ir pirmyn... įgyvendinam savo ir kaimynų labui. Juk bendri renginiai ir pramogos - užtikrintas ir linksmas būdas dar labiau susitelkti, kad kaimynystė taptų tvirtesnė, draugiškesnė ir saugesnė...

Kelionė į Paryžių

Ankstyvą 2012 m. balandžio mėn 23 dienos rytą, Kybartų bendruomenės nariai, ištaikingu firmos
„DAIPA“ autobusu, išvyko 6 dienų pažintinei kelionei po keturias europos šalis: Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Prancūziją.
1 DIENA.       Kelionė per Lenkiją








2 DIENA

Europos širdis, auksinis karalių miestas PRAHA...

Pasipuošusi beveik šimtu bokštų, šis miestas mums yra tikras stebuklas. Nė vienas miestas vidurio Europoje neturi tiek grožio, kaip "auksinė Praha", kurios senamiestis mena viduramžius.

Jau nuo viduramžių ją vadino pasaulio karūna, karalių miestu, auksine, šimtabokšte, Europos širdimi, legendų miestu...

Kiekvienas pastatas yra senovės paminklas: Hradčanų bažnyčia ir rotušė su astronominiu laikrodžiu, Šv. Vito katedra, barokinė Šv.Mikalojaus bažnyčia, Jano Huso paminklas, Karolio tiltas ir daug daug kitų.
3 DIENA

Visą dieną praleidžiame Disneilende - tai gausus geros nuotaikos, šviesių svajonių ir aštrių pojūčių pramogų parkas vaikams ir suaugusiems. Pasienio, Atradimų, Fantazijos ir Nuotykių šalyse sukomės Drakono kilpose, skridome tarpgalaktine raketa, keliavome kapitono Nemo laivu, skriejome didžiojo Griaustinio kalnais ir tarpekliais. Stebėjome Spalvingą parko herojų pasirodymą ir paradą. Nors visą dieną lijo ir buvome permirkę lietaus, bet visvien  laimingi. Nesitiki, kad tai sukūrė žmogaus rankos.
4 DIENA

Ryte atvykstame į Paryžių. Ekskursija po istorinį miesto centrą - Ile de la Cite – Paryžiaus miesto salą. Aplankome žinomiausią Notre-Dame katedrą, Tiuileri sodus, Santarvės aikštę, Eliziejaus laukus, Triumfo arką. Aplankome Luvro muziejų  ir kt. Palaukę dvi valandas eilėje prie Eifelio bokšto ir liftais pakilę į jį, grožimės Paryžiaus panorama iš Eifelio bokšto aukščiausios apžvalginės aikštelės. Plaukiojime Senos upe. Vakare esame Labai pavargę, bet laimingi. Naktinė Kelionė autobusu į Vokietijos miestą Drezdeną.

5 DIENA

Ryte atvykome į Drezdeną - Saksonijos sostinę, vadinamą „Florencija prie Elbės“. Ekskursija pėsčiomis po senamiestį: Karališkuosius rūmus, Karališkosios šeimos koplyčią, Zemper operą, Drezdeno Katedrą, Frauenkirche bažnyčią. Pasivaikščiojimas Brulio terasa, vadinama “Europos balkonu”.

Alaus gėrimas.

Ankstyvą sekmadienio rytą, visi sveiki ir pilni kuo geriausių įspūdžių grįžtame į Kybartus.

Visą kelionę mus lydėjo puiki gidė Danguolė.

Neapsirikome, kad padėti organizuoti šią kelionę, pasitelkėme ekskursijų organizatorių firmą VŠĮ „Ditmos projektai ir KO“.

Kelionė skaidrėse šio puslapio kairėje pusėje.