KYBARTŲ BENDRUOMENĖ

Su šventėmis

Visuomenei pristatyta Izabelės Matusevičiūtės tautosakos rinktinė

Šventės akimirkos

Praėjusį šeštadienį Kybartų kultūros centro pastato kiemą ir gatvę prie jo užtvindė didelis kiekis automobilių,- iš to galėjai spręsti, kad čia kažkas vyksta. Jauki kultūros centro salė vos sutalpino norinčius prisiglausti prie skambios lietuviško muzikos ir žodžio versmės, patirti knygos atėjimo į visuomenę džiaugsmą.

Renginio metu buvo pristatoma Izabelės Matusevičiūtės tautosakos rinktinė. Knyga išleista įgyvendinant projektą „„Sūduvos krašto dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos puoselėjimas“. Projektą įgyvendino Kybartų bendruomenė.

Renginį pradėjo Kybartų seniūnijos seniūnas Romas Šunokas,o Išsamiau apie Izabelės Matusevičiūtės tautosakos rinktinę pakalbėjo knygos sudarytojas Jaunius Vylius. Pastarasis išsamiai papasakojo apie Izabelę Matusevičiūtę, kuri dirbo kilnų ir labai svarbų darbą – rinko ir užrašinėjo tautosaką Kybartų apylinkėje. Apie tai, kiek daug nuveikė šioje srityje, galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą iš lietuvių tautosakos leidiniuose paskelbtų jos užrašytų dainų. Jų yra „Lietuvių tautosaka“ penkiatomio I-ame tome, beveik visuose Lietuvių liaudies dainyno tomuose.

Izabelė Matusevičiūtė Kybartų „Žiburio“ gimnazijoje mokėsi nuo 1919 iki 1927 metų. Autobiografijoje I. Matusevičiūtė rašo: „1933-1937 m. dirbau Kybartų valdžios komercinėje mokykloje. Dirbdama mokytoja, I. Matusevičiūtė aktyviai rinko ir užrašinėjo Kybartų krašto tautosaką, į šį darbą įtraukdama ir savo mokinius.

Susirinkusieji ilgai nesiskirstė, patirdami bendravimo džiaugsmą prie vaišėmis nukrautų stalų. Visi vieningai sakė: – Šventė buvo graži.

Pirmininkas Vitas Katkevičius

Foto Vitaliaus Šidiškio

2022-ieji – ir Sūduvos metai

Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius.

1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kryžuočių ordino, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, todėl šiais metais švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus.

Tai ypač reikšmingas įvykis ir Kybartams. Pro Kybartus prateka Lieponos upelis. Jis ir yra skiriamoji linija kuri nubrėžė sieną tarp buvusios Prūsijos, Vokietijos, o dabar ir Rusijos federacijos. Ši siena tarp minėtų valstybių, nekinta jau 600 metų (1422 metų rugsėjo 27 dieną buvo pasirašyta Melno taikos sutartis , Lenkijoje prie Melno ežero). Tokios ilgaamžės ir nekintančios sienos tarp valstybių Europoje yra tik dvi: viena tarp Portugalijos ir Ispanijos, o taip pat ši siena esanti prie Kybartų. Lieponos upelis kurio ilgis 28,5 km. išteka iš Klėtkininkų ir įteka į Širvintos upelį... Valstybinė siena yra nuo Vištyčio iki Sudargo, Jurbarko rajone.

Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, LR Seime buvo pasiūlyta paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros ir tapatybės formavimosi bei stiprinimo procese, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m. Nepriklausomą Lietuvą kūrė daug įvairių sričių atstovų, kilusių iš šio krašto tai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas ir Juozas Vailokaičiai ir kt.

Seimo posėdyje buvo svarstoma 11 pasiūlymų dėl 2022-ųjų paskelbimo atmintinais metais. Tai ir buvo siūlymas skelbti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Krepšinio šimtmečio, Konstitucijos, Gyvūnų gerovės ir Lietuvos universitetų metais, akcentuotos tokios asmenybės, kaip Ieva Simonaitytė, Jonas Mekas, Romas Kalanta…

2022m. rugsėjo 16 dieną Kybartų kultūros centre vyko tarptautinė mokslinė konferencija – forumas „Sūduva“. Jos tema – „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje“.

Forume buvo pristatyta 12 pranešimų. Juos skaitė ne tik mokslininkai iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos.

Antrą forumo dieną, visi norintys galėjo keliauti Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu.

Kybartuose buvo ledžiamas Kronikos laikraštis. 2022 metais Kronikai suteikta UNESCO apsauga, jos bendradarbiams – Laisvės premija.

2022-ieji Seimo sprendimu Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais paskelbti minint šio reikšmingo leidinio penkiasdešimtmetį. 1972 metų kovo 19 dieną pogrindyje pradėtas leisti leidinys šiais metais mini 50 metų jubiliejų nuo jo leidimo pradžios. Buvo išleista 83 laikraščiai. Trys Kronikos bendradarbiai – Gerarda Šuliauskaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Jonas Boruta Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją buvo apdovanoti Laisvės premija.

Sulaukusi plataus atgarsio pasaulio žiniasklaidoje „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griovė sovietų propagandos kuriamą mitą apie komunistinės sistemos humaniškumą ir tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, reikšmingai prisidėjusia prie Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.

Minėdami jubiliejinius pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metus siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į unikalų istorinį reiškinį, aktualų visai lietuvių tautai, Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai“ itin sudėtingu istoriniu metu pavyko pralaužti „geležinę uždangą“ ir skelbti pasauliui apie tikrąją situaciją okupuotoje Lietuvoje.

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ – drąsino tikinčiuosius, drausmino linkusius kolaboruoti, kvietė ištvermei Bažnyčios vadovybę. Šimtai Kronikos bendradarbių bei platintojų patyrė KGB persekiojimus, represijas, šantažą. Nepaisant griežtos cenzūros, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo reguliariai leidžiama ir platinama net 17 metų iki pat nepriklausomybės atgavimo.

Kronika buvo spausdinta ir dauginta rašomąja mašinėle ant plono popieriaus. Dabar Kronika tvarkingai surinkta ir išleista. Vienuolika spalvingų tomelių.

Kybartuose, Darvino gatvėje klebono Jono Cikanos iniciatyva iškilo paminklas meninės kompozicijos „Kristus su vaikais“, skirtos LKB Kronikos 50 – mečiui atminti. Jo autorius tautodailininkas Vidas Cikana.

Tautosakos rinktinė primins mūsų senelių dainas ir pasakojimus

Netrukus dienos šviesą išvys knyga „I. Matusevičiūtės tautosakos rinktinė“. Šis leidinys – projekto „Sūduvos krašto dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos puoselėjimas“ pirmoji dalis.

2022-ieji metai yra paskelbti Sūduvos metais, todėl Kybartų bendruomenė kartu su partneriais: Geisteriškių kaimo bendruomene, Vilkaviškio r. Kybartų „Rasos“ mokykla bei Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugija nusprendė parašyti projektą, skirtą tautosakos puoselėjimui. Projektas gavo finansavimą iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Medžiagą leidiniui rinko bei leidybai ruošė žinomas mūsų krašto etnografas J. Vylius. Prie leidinio medžiagos paruošimo prisidėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos Instituto, Tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotojai.

Kybartai turi turtingą istorinį, architektūrinį ir kultūrinį paveldą. Vienas iš tokių lobių - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvuose saugoma 1934-1937 m. Kybartų gimnazijoje dirbusios Izabelės Matusevičiūtės surinkti Sūduvos krašto tautosakos rankraščiai.

Lietuvos kalbininkė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja I. Matusevičiūtė gimė 1906 m. Geisteriškių k., Lankeliškių parapijoje, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apsrityje. 1919 - 1927 m. ji mokėsi Kybartų „Žiburio“ gimnazijoje. Baigusi lituanistikos ir pedagogikos studijas Kaune, Vytauto Didžiojo Universitete, 1934 m. I. Matusevičiūtė pradėjo dirbti tuometinėje Kybartų komercijos mokykloje, kuri vėliau tapo Kybartų gimnazija. Dirbdama šioje gimnazijoje Izabelė Matusevičiūtė aktyviai rinko krašto tautosaką. Šiuo metu tautosakos archyve saugomuose rankraščiuose yra: 1935 m. Kudirkos Naumiestyje užrašytos 167 dainos ir Kybartų apylinkėse užrašyti 195 tautosakiniai kūriniai: 194 dainos, 1 oracija. Taip pat 1936 m. Vilkaviškio apskrityje užrašyti 68 tikėjimai ir sakmės apie Perkūną bei 125 kiti tautosakos kūriniai: 10 dainų, 21 pasaka, 39 patarlės, 55 mįslės. 1936 m. Kybartų apylinkėse užrašytos 369 dainos.

Dalis kalbininkės surinkto lobyno sugulė į knygos puslapius. Leidinio jau laukia bendruomenės nariai, keletas egzempliorių liks Kauno bei Vilniaus bibliotekų fonduose. Knygoje spausdintos dainos bei pasakojamoji tautosaka bus naudojama įvairių renginių metu.

„Šiuo projektu norime išsaugoti mūsų krašto etnografinį paveldą. Per paskutinį šimtmetį, keičiantis gyvenimo būdui, tautosakos kūriniai: dainos, pasakos, patarlės, mitai buvo primiršti. Didesnėse ar mažesnėse šventėse norisi, kad skambėtų būdinga tam kraštui tarmė, tarminiai žodžiai, dainavimo tradicijos,“ – sako Kybartų bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius.

Baigiamąjame projekto etape vyks projekto viešinimo renginys Kybartų bendruomenei bei svečiams. Renginio metu bus dainuojamos dainos iš rinkinio bei pasakojama pasakojamoji tautosaka. Krašto žmonės galės prisiminti primirštus pasakojimus, tradicijas, dainas, kurias dainavo jų seneliai.

Kviečiame Į šį renginį 2022m. gruodžio mėn. 3 d. (šeštadienis). Pradžia 15 val. Vieta: Kybartų kultūros centras.

Renginio metu pristatysime Kybartų bendruomenės išleistą knygą „I. Matusevičiūtės tautosakos rinktinė“.

Šis leidinys – projekto „Sūduvos krašto dainuojamosios ir pasakojamosios tautosakos puoselėjimas“ pirmoji dalis.

Bus dainuojamos dainos iš rinkinio bei pasakojama pasakojamoji tautosaka.

Taip pat pristatysime ir 2021 metais išleistą knygą „Sūduvis“ .

Renginio metu vaišinsimės įvairiais patiekalais. Renginys nemokamas.

Bendruomenės narius kviečiame gausiai dalyvauti. Rengėjams labai svarbu, kad iki 2022m. lapkričio mėn. 20 dienos praneštumėte apie dalyvavimą renginyje. Skambinkite bendruomenės pirmininkui tel. 861285242.

NEMOKAMA REGOS PATIKRA

NEMOKAMA REGOS PATIKRA

2022 lapkričio mėn. 9 d.,(trečiadienis)

Dirbsime nuo 14.30val. iki 15.30val..

KYBARTŲ INFORMACINIAME CENTRE

J. BASANAVIČIAUS g. 17, KYBARTAI (autobusų stotis)

VIZITO METU GALĖSITE UŽSISAKYTI:

· KOREKCINIUS AKINIUS, OFISINIUS AKINIUS,

· APSAUGINIUS AKINIUS DARBUI KOMPIUTERIU,

VAIRAVIMUI,

· FOTOCHROMINIUS BEI POLIARIZUOTUS AKINIUS.

Užsakius akinius pristatysime jums patogiu adresu.

Jei nešiojate kontaktinius lęšius, prašome

juos išsiimti mažiausiai likus dviems valandoms iki vizito pas mus.

Rekomenduojame atsinešti turimus akinius, jeigu nešiojate ar naudojate akinius artumui. Tuomet patikrinus atsineštus akinius įvertinsime jų būklę ir galbūt nereikės naujų akinių užsakyti, tik pakeisime lęšius įdedant juos į senuosius rėmelius. Taip pat padėsime išsirinkti akinių naujus rėmelius.

MB "SIGVAIDA"

+37065692959

Projektas „Molynas“ vandens telkinys –poilsiavietė lankytojams įgyvendintas.

2022-10-15 d., prieš užbaigiant poilsiavietės prie „Molyno“ vandens telkinio rekonstravimo darbus Kybartų bendruomenės taryba suruošė aplinkos  tvarkymo darbus. Talkoje dalyvavo 15 kybartiečių, iš jų vienas jaunuolis.   Metų pradžioje iniciatyvinė pareiškėjų grupė teikė   idėją projektui „Molynas“ vandens telkinys –poilsiavietė  lankytojams.  Laimėjus šį projektą, atsirado galimybė “Molyne“ naujai įrengti poilsiavietę. Viešosios  erdvės tvarkymo darbai  prie šio vandens telkinio L.  Prūseikos g.  pabaigti. 

Planuojama talkos trukmė buvo apie  4 valandos, tačiau dirbome 5 valandas.

Talkos metu ir jai pasibaigus vaišinomės  karšta arbata, pyragu. Ačiū talkos dalyviams.

Kviečiame į talką

Mieli Kybartiečiai ir visi, kam brangus šis miestas.

Šių metų pradžioje iniciatyvinė pareiškėjų grupė teikė idėją projektui „Molynas“ vandens telkinys –poilsiavietė lankytojams. Mūsų visų pastangomis (vyko balsavimas) laimėjus šį projektą, atsirado galimybė “Molyne“ naujai įrengti poilsiavietę. Viešosios erdvės tvarkymo darbai prie šio vandens telkinio L. Prūseikos g. Daugėlaičių kaime eina į pabaigą. Likę sumontuoti įrenginius, sutvarkyti teritoriją ir naujai pasėti žolę.

Iniciatyvinės grupės vardu, Kybartų bendruomenės taryba kviečia spalio mėn. 15 dieną (šeštadienis) į talką.

Prašome rinktis 11 val. pietinėje „Molyno“ vandens telkinio pusėje.Turėkite gerą nuotaiką , grėblį, kastuvą.

Planuojama talkos trukmė apie 4 valandas.

Talkos metu ir jai pasibaigus vaišinsimės karšta arbata, pyragu.

Ateik ir pasitikrink sveikatą 2022-09-10d. (pirmadienis)

Mobilioji kraujo tyrimų laboratorija į Kybartus atvyksta šių metų spalio mėn. 10 d. (pirmadienį). Nemokamai bus atliekami PSA ir kiti tyrimai iš kraujo. Laboratorijoje dirbantys specialistai lauks mūsų prie autobusų stoties Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 17, nuo 9 iki 12 valandos.

Kviečiame atvykti vyrus ir moteris

Nemokama kelionė autobusu į Naisius rugsėjo 30 d.

1. Kelionė autobusu, apsilankymas molio lipdymo edukacijoje, ir gido paslaugos – NEMOKAMOS

Š/. Š/m. rugsėjo 30 d. (penktadienis).

Atvykę į Naisius (Šaulių apskr.) pamatysime: Baltų dievų skulptūrų muziejų; Inkilų muziejų; Baltų areną; Baltų žolynų muziejų; Karališkųjų žalčių šeimyną; Miško žiedų taką; Laimės ežerą su meilės salą (angelų-triušių salą);Vandens lelijų muziejų; Supynių parką (visi išvardinti muziejai yra po atviru dangumi). ir kt.

Taip pat Naisiuose yra:

· Naisių žemės istorijos muziejus

· Žemaitukų žirgynas

· Šiaulių rajono literatūros muziejus

· Restoranas visai šeimai „Baltas gandras“

Trumpą muziejų aprašymą ir nuotraukas rasite http://naisiai.lt/lankytini-objektai/

Molio lipdymo edukacija. Šios edukacijos metu Naisių svirne turėsite unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su puodžiumi Mindaugu, kuris papasakos, kaip žiedžiami puodai ar kiti dirbiniai iš molio. Lankytojai edukacijos metu ir patys galės išbandyti savo sugebėjimus darbuojantis su moliu. Edukacijos trukmė apie 45 min. Ši edukacija nemokama

2. Dalis edukacijų yra mokamos, ir reikia iš anksto užsisakyti.

Edukacijos: Orientavimosi sporto žaidimas „Pažink Naisius“ Kviečiame susipažinti su orientavimosi sportu ir Naisiais. Užsiėmimo metu gausite Naisių sportinį žemėlapį su jame pažymėtais punktais, kuriuos reikės surasti. Taip pat punktuose bus pažymėtos raidės, iš kurių vėliau reikės sudėlioti žodį. Trasos ilgis 2,2 km. Užsiėmimas tinkamas įvairaus amžiaus pavieniams asmenims arba grupėms. Simbolinė žaidimo kaina 1 žemėlapis-1 eur.

Edukacija „Pabūk žirgu“ Edukaciją 4–10 m. vaikų 10–20 dalyvių grupėms – „Pabūk žirgu”.Užduotys moksleiviams – “Dirbk kaip žirgas, mąstyk kaip žmogus”. Edukacijoje dalyvaujantiems grupės vaikams bus sudarytos galimybės patiems pakartoti žirgo atliktus pratimus ir įsitikinti ar lengva būti žirgu. Programos trukmė apie 45min.

Įveikę užduotis sulauks mažos staigmenos.

Kaina vienam dalyviui – 2 eurai.

Edukacijos pristatomasis video: Edukacija „Nuo arklio iki puošnaus žirgo“ Edukacija vyresnio amžiaus moksleivių ir suaugusių žmonių 10–25 dalyvių grupėms „Nuo arklio iki puošnaus žirgo: grožio procedūros“. Demonstruojama, kaip iš gardo atvestas žemaitukas pamažu virsta varžyboms ar šventei papuoštu žirgu. Rodoma ir aiškinama, kaip supinami karčiai ir uodega, kaip panaudoti šventinius žirgų aksesuarus, kokia turi būti žirgo priežiūra ir naudojami įrankiai. Dalyviai galės klausti rūpimų klausimų ir patys galės atsakinėti į trenerės klausimus. Už teisingus atsakymus laukia dovanėlės su vaizdais iš žirgyno gyvenimo. Kaina vienam dalyviui – 3 eurai. Programos trukmė – 30 min. Galima užsisakyti ir jodinėjimo paslaugas. Nepilnamečiai vaikai turi su savimi atsivežti raštinius tėvų sutikimus. Prisegu tėvų sutikimą, jeigu jodinėsite

Yra ir daugiau mokamų edukacijų. Ekskursija Naisiuose su pietumis kavinėje „Baltas gandras“ užtruks iki 4 val. Pietūs kavinėje - 5 eur.

Iš Kybartų miesto nuo aikštelės prie Naujosios apaštalų bažnyčios J. Basanavičiaus 39, Kybartai rugsėjo 30 d. (penktadienis) išvykstame 6 val. 30 min.

Kybartų bendruomenės nariai norintys nemokamai vykti į šią ekskursiją privalo užsiregistruoti pas Vitą Katkevičių tel. 8 612 85242 iki rugsėjo mėn. 25 d. imtinai.

Melno taikos pasirašymo paminėjimas Kybartuose.

Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo

Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje

Sukaks 600 metų, kai rugsėjo 27 d. buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. Lietuvai minint šį įvykį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) drauge su Mykolo Romerio universitetu (MRU) organizavo forumą „Sūduva“ – tarptautinę mokslinę konferenciją. Antrąją konferencijos dieną grupė forumo dalyvių atvyko į Kybartų pasienio kontrolės punktą, kad pamatytų sieną tarp Lietuvos ir Rusijos federacijos. Siena šioje vietoje tarp minėtų valstybių buvo „nubrėšta“ prieš 600 metų ir iki šių dienų nepakitusi. Rengiant šią konferenciją didelį organizacinį darbą atliko ir Kybartų bendruomenė.